Tylioji žudikė stabligė tyko visur: sode, virtuvėje, garaže
Suaugusių ir vaikų traumos piką pasiekia vasarą ir rudenį, kuomet laikas leidžiamas aktyviausiai ir patiriama apie 60 proc. visų metų sužalojimų. Ūmine infekcine liga stablige žmogus gali užsikrėsti bet kur, jei būna pažeidžiama oda. Nors didžioji dalis pacientų atsiperka skubiu vizitu pas gydytoją ir prevenciniu skiepu, tačiau užleisti atvejai baigiasi mirtimi.
Vilniaus universiteto profesorės, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytojos Ligitos Jančorienės teigimu, stabligė sukelia stiprius raumenų spazmus, kurie gali lemti mirtį. Per 2–21 dieną trunkantį inkubacijos periodą suspėja užgyti žaizda, pro kurią pateko stabligę sukelianti bakterija, o pirmieji simptomai dažnai nėra išskirtiniai.
„Stabligė diagnozuojama visame pasaulyje, ypač dažnai – besivystančiose šalyse, kur 100 tūkst. gyventojų tenka nuo 10 iki 50 stabligės atvejų. Ekonomiškai išsivysčiusiose Europos šalyse, JAV 60 metų amžiaus ir vyresni ligoniai sudaro 60 proc. visų stabligės atvejų ir net 85 proc. visų mirties atvejų. Lietuvoje paskutinį kartą nuo stabligės 2014 metų rugsėjį mirė garbaus amžiaus moteris, kuri nukritusi ant grindinio susižalojo galvą. Visame pasaulyje stablige dažnai serga kaimo žmonės, dirbantys žemės ūkio darbus“, – sako profesorė.
Profesorės L. Jančorienės teigimu, grėsmė susirgti stablige kyla tada, kai ligos sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas.
Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas sako, kad darbai sode ir kieme yra pagrindiniai užsiėmimai, kurių metu žmonės susižeidžia nešvarioje, žemėtoje aplinkoje: pjaunama žolė, taisomos tvoros, kapojamos malkos.
„Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad vis dažniau į gydytojus kreipiasi garažuose automobilius remontuojantys vyrai, kurie įsipjauna, įsiduria nukritus nestabiliai padėtiems daiktams ar nesuvaldę įrankių. Vaikai šia liga gali užsikrėsti kai dūkdami užkliūva, nukrenta, užlipa ant šukių, apirusios medinės lentos, surūdijusios vinies. Taip pat pasitaiko nemažai atvejų, kai vaikai namuose ar mokykloje į radiatorių prasiskelia galvą“, – teigia R. Grizickas.
Pasak specialisto, suaugę žmonės pavojingas traumas dažnai patiria įprastose kasdieninėse situacijose: nešvariu peiliu įsipjauna ruošdami maistą, susižaloja indų, veidrodžių ar baldų stiklų šukėmis, nusidegina karštais gėrimais.
BTA praktikoje traumų pasitaikė ir bandant išardyti bebrų pastatytą užtvanką bei stebint automobilių lenktynes, kuomet žmogui kakta buvo praskelta žvyru, kurį nuo trasos „pakėlė“ dideliu greičiu važiuojantis automobilis.
Pasak Vilniaus universiteto profesorės L. Jančorienės, kartais stablige susergama po galūnių nušalimo, pragulų, gipso tvarsčių, esant ilgai negyjančioms žaizdoms.
„Dažniausiai pirmasis ligos požymis yra kramtomųjų raumenų spazmas, kai žmogus nebegali išsižioti. Vėliau ligonio veidas įgauna susigraudinusio žmogaus išraišką, kai kakta suraukta, akys primerktos, antakiai pakelti, dantys sukąsti ir lūpos sučiauptos, sutrinka rijimas dėl ryklės raumenų spazmo. Raumenų sąstingis plinta į kaklo, sprando, nugaros, liemens ir kojų raumenis“, – teigia L. Jančorienė.
Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia.
„Kuo rimtesnė ar baisiau atrodanti trauma patiriama, tuo daugiau šansų išvengti komplikacijų ir stabligės. Tokiu atveju išsigandęs žmogus skubiai ieško medikų pagalbos, būna paskiepijamas, jam išvalomos ir susiuvamos žaizdos. Bet jei sužalojimas priskiriamas kasdieninei situacijai ir į jį numojama ranka, padariniai gali būti kur kas rimtesni. Skatiname susižalojusius žmones neignoruoti net menkiausių traumų ir kreiptis į medikus, nes tai gali išgelbėti gyvybę“, – teigia R. Grizickas.
