Už Veneros apžavus tenka mokėti ir po dešimtmečio
Aistringi vasaros romanai dažniausiai greitai atvėsta, o baimė dėl lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ilgai neduoda ramiai miegoti. Kodėl dabar Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau nei rodo oficiali statistika?
Viena iš šios problemos didėjimo priežasčių – LPI dažnai sergama „partizanine“ forma, kai liga ilgai nerodo aiškių ženklų. Štai net devynios iš dešimties gonorėja užsikrėtusių moterų serga praktiškai be jokių simptomų. Daugybė žmonių yra užsikrėtę pastaruoju metu šalyje įsibėgėjusia chlamidioze, bet apie tai nieko neįtaria. Laiku neišaiškinta LPI perduodama partneriui, sukelia sunkių komplikacijų.
„Klasikinius LPI simptomus pakeitė ir gausus antibiotikų vartojimas. Infekcijos įgauna tokias „partizanines“ formas, kurias galima nustatyti tik pasitelkiant naujausius tyrimų metodus“, – pastebėjo „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos vadovo pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė.
Pavyzdžiui, besimptominės gonorėjos užkrato gali nepavykti nustatyti mikroskopuojant paprastą lyties organų išskyrų tepinėlį, kaip buvo įprasta daryti anksčiau. Kita rizika – tokiu būdu tiriant šios ligos sukėlėją Neisseria gonorrhoeae galima supainioti su kitomis Neisseria rūšimis, kurios yra mūsų organizmo mikrofloros dalis. Tiksliau diagnozuoti besimptomę gonorėją įmanoma pasitelkiant gana brangų tyrimo metodą – pasėlį, bet jis taip pat ne visada patikimas dėl trumpo bakterijų gyvavimo paimtame mėginyje.
„Situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitė prieš kelerius metus, kai pažangiose laboratorijose buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas. Tai leido efektyviau diagnozuoti ir kitas LPI: chlamidiozę, trichomonozę, mikoplazmas, ureaplazmas, ŽPV, herpesą“, – sakė medikė.
Negydyta infekcija – sunkios komplikacijos
Šis labai jautrus tyrimo metodas leidžia nustatyti sukėlėjo DNR – specifinę genetinę informaciją. Jis padeda atskleisti net labai ankstyvas besimptomes ligos formas. Kuo anksčiau infekcija nustatoma, tuo lengviau ji įveikiama.
„PGR tyrimą galima atlikti ir iš šlapimo mėginio. Pakanka bent dvi valandas neplovus išorinių lyties organų surinkti pradinę pirmąją šlapimo porciją, o po to ją pristatyti į laboratoriją ne vėliau kaip per 2–4 valandas“, – aiškino G. Skendelytė.
Ji priminė, kad įsibėgėjusi LPI ligoniui sukelia lyties organų, prostatos, šlapimo takų ar šlapimo pūslės komplikuotus uždegimus ir kt. Pastojusioms moterims gresia persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Gimdyvė gali iškart perduoti infekciją savo kūdikiui.
„Šiame įtemptame amžiuje dėl nežymių simptomų, tokių kaip lytinių organų perštėjimas ar sutrikęs šlapinimasis, dažnai žmogus neranda laiko kreiptis į gydytojus. O kai po dešimtmečio jis susiduria su nevaisingumu ar impotencija, sąnarių uždegimu, retai tai siejama su laiku neišgydyta LPI, kuri gali būti esminė sveikatos problemos priežastis“, – pabrėžė gydytoja.
Gonorėja – vis kietesnis riešutas
Gydytojai pataria profilaktiškai pasitikrinti visiems lytiškai aktyviems žmonėms, kai pakeičiamas partneris, o taip pat – įtarus neištikimybę ar po atsitiktinių intymių santykių. Reikia įvertinti, kad LPI turi inkubacinį laikotarpį. Pavyzdžiui, sifilis pasireiškia po 3 savaičių, o kartais – ir po 3 mėnesių nuo užsikrėtimo. Kartais infekcija tyliai tūno organizme ir išryškėja tik nusilpus imunitetui.
Ypač atidūs turėtų būti 20–29 metų amžiaus jaunuoliai. Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys, Lietuvoje šios grupės žmonės ir dar jaunesni gali sudaryti apie pusę visų užsikrėtusiųjų LPI. Aišku, oficiali statistika neatspindi tikro vaizdo, nes daugelis sergančiųjų gydosi anonimiškai arba iš viso vengia medikų.
LPI linkusios atsinaujinti, todėl praėjus po gydymo 3 ir 6 mėnesiams rekomenduojama išsitirti pakartotinai. Labai atsparus antibiotikams tapo gonorėjos sukėlėjas – per pusmetį liga pasikartoja 7–12 proc. pacientų. Britų medikai skambina pavojaus varpais apie beveik neįveikiamos „supergonorėjos“ plitimą, o Pasaulio sveikatos organizacija yra įspėjusi: po 4 metų gali tekti oficialiai paskelbti, jog ši LPI tapo neišgydoma.
ŽIV virusas – ne tik gąsdinantis savo padariniais, tačiau ir pasižymintis komplikuota diagnostika. Tam naudojami bendro kraujo tyrimų duomenys, tačiau dažniausiai nustatoma ieškant specifinių antigenų bei antikūnių. Svarbu paminėti, jog pirmieji 3 mėnesiai po užsikrėtimo yra vadinami „lango periodu“, tad jei po nesaugių lytinių santykių praėjo mažiau laiko ir antikūnių tyrimas – neigiamas, reikėtų tyrimą pakartoti praėjus minėtam periodui. Apskritai ŽIV diagnostika – sudėtinga, tačiau prieinama – greitasis ŽIV testas, nors ir nėra visiškai patikimas, galimas net įsigijus vaistinėje. Toks tyrimas užtrunka vos keletą minučių. Žinoma, gavus teigiamą rezultatą, būtina jį patvirtinti laboratoriniais tyrimo metodais, kreipusis į specializuotą gydymo įstaigą
