Rugpjūčio 23-ąją paminėtos dvi mūsų tautai reikšmingos datos
Rugpjūčio 23 d. Kėdainių mieste ir Akademijoje paminėta Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena. Kartu su kėdainiečiais atminimo renginiuose dalyvavo rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, rajono tarybos nariai.
Antradienį minint Molotovo-Ribentropo pakto 77-ąsias ir Baltijos kelio 27-ąsias metines, Kėdainių šv. Juozapo ir šv. Jurgio bažnyčiose aukotos šv. Mišios už Tėvynės laisvę ir kovotojus. Prie paminklinio akmens rezistentams Skongalio gatvėje ir prie kėdainiečių pastatyto kryžiaus Baltijos kelyje buvo padėta gėlių, uždegta žvakelių, mirusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.
„Kiekvienam lietuviui, kiekvienai šeimai svarbi ši diena, susidedanti iš dviejų dalių – juodos ir baltos. Tamsioji pusė tai – V. Molotovo ir J. Ribentropo paktas, kuris pridarė daug bėdų Lietuvos kraštui. Šviesioji pusė tai – Baltijos kelias, kuris suvienijo mūsų tautą, žmones. Parodėme, kad esame stiprūs ir nieko nebijome. Pasakėme, kad būsime laisvi, ir tapome“, – sakė meras Saulius Grinkevičius.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas pasirašė dvišalę nepuolimo sutartį, pagal kurią Maskvai atiteko Suomija, Estija, Latvija, Rytinė Lenkijos dalis ir Besarabijos regionas, Vokietijai liko vakarinė Lenkijos dalis ir Lietuva. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, po vienuolikos dienų, slaptieji protokolai buvo pakoreguoti – Vokietijai teko didesnė Lenkijos dalis, o Lietuva pateko į sovietų įtakos zoną.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-tąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, daugiau kaip pora milijonų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų rankomis susikibo į gyvą grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną.
Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje. Dalyviai rinkosi į akciją miestuose, kaimuose arba organizuotai ar patys transportu važiavo į tas Baltijos kelio vietas, kurios vingiavo per mažiau apgyventas teritorijas.
Baltijos kelias patvirtino, kad tikėjimas demokratinėmis idėjomis vienija Baltijos šalių gyventojus. Taip stiprus brolybės, vienybės ir bendro tikslo jausmas tapo svarbiu politiniu veiksniu ir galiausiai buvo pasiektas Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimas.
Pasak žinių agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. Tikslaus akcijos dalyvių skaičiaus nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į skirtingus informacijos šaltinius ir skirtingą dalyvių skaičių miestuose ir kaimo vietovėse.
