Leptospirozė – pavojinga infekcinė liga
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) informuoja, kad 2016 metais (sausio – rugpjūčio mėn.) Panevėžio regione užregistruoti 2 retos ligos, leptospirozės atvejai (Panevėžio mieste ir Rokiškio rajone). Praėjusiais metais sergamumas leptospiroze Panevėžio regione siekė 0,17 atv./10 tūkst. gyv., kur buvo užregistruoti 4 šios ligos atvejai. Tuo tarpu Lietuvoje – 10 atv., kur sergamumo rodiklis siekė 0,03 atv./10 tūkst. gyv. Sergamumo pakilimas Lietuvoje registruojamas vasario – kovo ir rugpjūčio – spalio mėn.
Infekcijos šaltinis žmogui – laukiniai ir naminiai gyvūnai
Leptospirozė yra žmonių ir gyvulių užkrečiama liga, kurią sukelia bakterijos Leptospira interrogans. Šios ligos sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines: tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu; liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus; vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai retai (lytinu būdu, kūdikis nuo motinos per placentą, motinos pieną ir perpilant kraują).
Ligos simptomai
Vidutinė inkubacinio laikotarpio trukmė nuo 7 iki 9 d., tačiau gali būti nuo 4 iki 19 d., rečiau – iki 30 d. Leptospirozė prasideda staiga: pakyla temperatūra (39 – 40 oC), skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti.
Pagrindinės leptospirozės profilaktikos priemonės
Svarbu laikytis asmens, ypač rankų, higienos reikalavimų dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint kanalizacijos įrenginius, dėvėti specialią aprangą, pirštines, kurias po darbo reikia dezinfekuoti. Gamybos patalpose turi būti pakankamai geriamojo vandens, rankų praustuvų, muilo ir dezinfekcijos priemonių rankų higienai. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti odos žaizdas. Negerti vandens iš netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų vandens telkinių. Maisto produktus laikyti taip, kad prie jų negalėtų prieiti naminiai gyvuliai, žiurkės ar pelės. Nevartoti maisto produktų, kurie apgraužti ir užteršti graužikų.