Nedylantys atminties vaizdai ir pasaulio reginiai – iš vis sugrįžtančio Česlovo Milošo

Kai kalbama apie Česlovą Milošą (1911–2004), visada pažeriama iškalbingų epitetų šūsnis: Nobelio premijos laureatas (1980 m.), Kėdainių krašto garbės pilietis (1990 m., regalijos įteiktos 1992 m.), Lietuvos garbės pilietis (1992 m.), Vilniaus miesto garbės pilietis (2001 m.). Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs 2011-uosius Česlovo Milošo metais, jo šimtmečio sukaktis buvo įtraukta į UNESKO minimų datų sąrašą.

Paliudyta atmintis

2011 m. rugsėjo 1-ąją rajono savivaldybės merui Rimantui Diliūnui ir Švietimo skyriaus vedėjui Juliui Lukoševičiui įteikta intelektuali dovana. UAB „Dotnuvos projektai“ (direktoriai Rimvydas Brazauskas ir Rimantas Dapkus) mūsų 21 mokyklai padovanojo po šešių Č. Milošo knygų komplektą, dar 4 komplektai buvo skirti Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešajai bibliotekai (iš Akademijos kilusio Mindaugo Puidoko iniciatyva).

Dovanotų knygų rinkiniai buvo pažymėti specialiu antspaudu. Siekiant puoselėti Č. Milošo kūrybos idėjas, skatinti Kėdainių krašto istorijos, kultūros paveldo ir etninės kultūros pažinimą, tyrinėjimą ir sklaidą, 2011 ir 2016 m. įteiktos Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos.

Kai sekame prisiminimų laiko vaizdus, lankomės Šeteniuose, Šventybrastyje, Apytalaukyje ir Sirutiškyje. Nevėžis ne sykį Č. Milošo kūryboje iškyla kaip gimtinės pastovumo žymuo. Įsteigtas Česlovo Milošo gimtinės fondas (1997 m.). Restauruotame buvusio Šetenių dvaro svirne įkurtas VDU Česlovo Milošo centras, ekspozicija siūlo susipažinti su gyvenimu, kūrybos etapais.

Tėviškė, tapusi nesenkančiu įkvėpimo srautu, kviečia eiti atminties takeliais. Č. Milošo gimtieji Šeteniai (anot jo, ,,žemės rojus“), sakyčiau, yra mūsų prabanga, suteikianti svarumo krašto kultūros istorijai. Todėl tai reikia retkarčiais pa(si)dovanoti sau ir kitiems ieškant, mėgaujantis ar sutelkiant pastangas įžengti į kūrėjo pasaulį, bandant suvokti kelių istorijos epochų ir kultūrų gyvenseną.

Vidurinio ugdymo programos orientyrai

Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrąja programa (2011 m.) siekiama pristatyti ir daugiakalbę Lietuvos kultūrą, tarp lenkakalbės literatūros atšakos rašytojų yra ir Česlovas Milošas.

Nagrinėjant XX a. antrosios pusės literatūrą, tarp konteksto autorių atsiduria su „Isos slėniu“ ir kai kuriais įvairių kūrybinių laikotarpių eilėraščiais, aptartinas kaip epochą reprezentuojanti asmenybė. Č. Milošui buvo skirtas ilgas gyvenimas, todėl literatūriniai ir istoriniai gyvenimo ir kūrybos kontekstai yra įvairūs ir daugiaprasmiai.

Mokiniui reikia pagelbėti tiek suvokiant katastrofų istoriją ir literatūrą, tiek gilinantis į intelektinę kūrybą, tiek ieškant gyvenimo mato. Kėdainių krašto mokyklose, tikėkime, Nobelio premijos laureatas aktualinamas ne tik kaip programinis autorius, bet ir kaip Vidurio Lietuvos reprezentantas. Suvokdami literatūros siekį grąžinti kultūros tradicijas ir istorinę atmintį, neapsieisime be „Isos slėnio“, anot istorikės Vaidos Kamuntavičienės, Kėdainių krašto biblijos.

Vieni mokytojai dėmesį kreips į vyksmo vietos realijas ar vieną kitą autobiografinį faktą, amžiams sustabdytus vaizdus, dar kiti akcentuos Lietuvos ir Lenkijos unijinės valstybės nostalgiją (pats Č. Milošas save laikė paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos piliečiu), įžvalgiai tyrinės skirtingų kultūrų – bajorų ir valstiečių – paveldo pavyzdžius. Taip palaipsniui stengiamasi rasti atsakymus, kaip literatūroje skleidžiasi asmens patirties ir kolektyvinės atminties raiška.

Nagrinėjant lietuvių kalbos ir literatūros programos rekomenduojamus Č. Milošo eilėraščius, sąrašas gali būti papildomas programoje neminimomis eilėmis: „1911 metai“, „Baimė – sapnas“, „Genealogija“, „Lazdynui“, eilėraščių ciklu „Lietuva po penkiasdešimt dvejų metų“ („Sodyba“, „Lanka“, „Šateiniuose“), poema „Kur saulė pateka ir kur nusileidžia“.

Šiais tekstais, kurie tarsi „įrėmina“ lokalią Kėdainių krašto erdvę ir istorinį laiką, irgi galima patraukliai atrasti asmenybę, ieškoti ir mokinio tapatybės išraiškos su gimtinės gamta ir istorija, eiti visuotinų problemų link. K

aip ir Č. Milošas, gyvenime ir kūryboje gebėjęs aprėpti ir išsitekti tarp konkrečios vietos ir laiko pėdsakų bei globaliųjų kultūrų.

Pasirinkimo galimybės

Dvidešimtojo amžiaus liudytojas mokykloje gali būti pasitelkiamas ir esė pavyzdžiais. Knygų „Tėvynės ieškojimas“ ir „Ulro žemė“ ištraukos tinkamos gilinantis į esė kaip žanro subtilybes. Pristatant, aptariant XX a. antrosios pusės kontekstus (ypač sovietmečio laikotarpio literatūros), gali būti svarbi „Pavergtas protas“, kurioje ryškėja asmens pasirinkimo galimybės ir moralinė laikysena pasaulio istorijos virsmais, trapi pusiausvyra tarp minties laisvės ir sotesnės buities.

Į kūrėjo savastį brautis padeda ir įvairūs interviu, nes juose irgi nesistengiama vaduotis iš vaikystės ir gimtinės prisiminimų. Kėdainiečiai jau nuolat remiasi klasika tampančia Č. Milošo – Nobelio premijos laureato – kalba, pasakyta 1980 m. Stokholme. Prisimename Tėvynės apoteozės pradžią: „Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir kultūros. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos žemę.“

Pažinimo kelyje neišvengsime tarpdalykinių ryšių – kalbos, istorijos, pilietinio ugdymo. Č. Milošo veikalų vėrinyje prisiliečiama prie pasvarstymų apie kalbos, kaip asmens tapatybės, žymenį.

Knygose išreikštas XX a. suskilusios Europos socialinio ir politinio vyksmo spektaklis, kuris padeda mokytis žvelgti į pasaulį. Mūsų mokyklų patirtys parodo, kad per Č. Milošui skirtose pamokose nesitenkinama tik tradicine mokymosi aplinka – kabinetu. Vykstama į Kėdainių krašto muziejų, kūrėjo tėviškę, Česlovo Milošo centrą. Rikiuojant edukacines veiklas, pasitelktini ir lietuvių dokumentiniai filmai.

Žodis palydimas vaizdinėmis mokymo priemonėmis, pvz., nuotraukų ekspozicija „Česlovo Milošo sugrįžimai“. Tikėtina, kad mokyklų bibliotekų fondai vis papildomi Č. Milošo veikalais ir knygomis apie kūrėją, galbūt kurioje nors bibliotekoje bus įrengtas kampelis, skirtas Kėdainių krašto garbės piliečiui.

Lituanistų patirtys

Kokia žinia sklinda iš mūsų bendrojo ugdymo mokyklų, kokios mokytojų lituanistų siekiamybės? Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos abiturientų viena pažintinei ir kultūrinei veiklai skirta diena yra susijusi su Kėdainių krašto garbės piliečiu. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Dianos Šilkaitienės pastebėjimu, mūsų krašto kontekstas siūlo pasižvalgyti plačiau. Jau trejus metus gegužės mėn. pradžioje keliais abiturientų srautais vykstama į Šetenius, čia iš anksto pasirengę mokiniai pranešimuose priartina rašytojo praeities žemę, išklausoma mokytojo paskaitos, su kultūros centro ekspozicija supažindina darbuotoja.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Ina Krasauskienė kelerius metus taip pat Akademijos gimnazijos abiturientams skiria pamokas „Česlovas Milošas ir Kėdainiai“. Iš anksto pamokose nagrinėjami eilėraščiai, „Isos slėnio“ ištraukos, todėl Šeteniuose į atmintį stringa kūrėjo gyvenimas, kūrybos etapai, ieškoma atsakymų į klausimus.

Č. Milošas pasitelktinas įvairiose ugdymo situacijose (prisimenamos asmeninės mokytojo patirtys). Štai per lietuvių tautosakos pamokas ar etnografijai skirtus renginius tinka nugriebti kai kuriuos „Isos slėnio“ tekstus, kuriuose iš prabėgusio laiko yra kalendorinių švenčių aprašų, sakmių ar apeigų nuotrupų. Mokinių kūrybiniuose darbuose, užklasinio skaitymo aptarimo pamokose, literatūros seminaruose galimos temos ar įžvalgos: lietuviški vietovardžiai Č. Milošo kūryboje; asmens viešnagės gimtinėje; sakmės apie Šventybrasčio klebonijos gaspadinę Barborą (,,Isos slėnyje“ – Magdalena); Nobelio premijos laureatų kūryba (H. Senkevičius ir Č. Milošas); kraujo ir kūrybos giminystė (O. Milašius ir Č. Milošas); Tėvynė ir paveldas Č. Milošo esė knygoje.

Centro veiklos

Nuo 2011 m. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre pastebimas nuoseklus dėmesys Č. Milošui tiek per pamokas, tiek neformaliojoje veikloje. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Aldona Šliažaitė vardina ryškesnius kelerių metų renginius.

Literatūrinės popietės „Teka Isa – šnabždasi alyvos“ ašis buvo mūsų tėvynainis. Peržiūrėjus filmą „Česlovo Milošo amžius“, Suaugusiųjų skyriaus 9–10 klasių mokiniai kūrė reklamą, anonsuojančią filmą, o filmo recenziją rašė 11–12 klasių mokiniai. Kitąsyk pasitelkta akcija „Skaitanti Lietuva“, Suaugusiųjų skyriaus auklėtiniai ir andragogai (suaugusiųjų mokytojai) per popietę skaitė Nobelio premijos laureato kūrybą. Šiemet dalyvauta šalies suaugusiųjų mokinių ir andragogų metodinėje-praktinėje konferencijoje „Eisva mudu abudu“ Klaipėdoje.

Mūsų kraštas ir žmonės pristatyti mokinių pranešimuose „Radvilų senos kronikos gyvos“, „Kėdainių krašto kultūros gyvasties puoselėtojai“, mokytojos A. Šliažaitės pamąstymuose „Česlovo Milošo kelias – iš lankos į Pasaulį“. Renginyje pademonstruotas Šeteniuose užrašytas žaidimas „Adomas ir Ieva“ (manoma, kad jį galėjęs mokėti žaisti ir Č. Milošas).

Papasakota legenda apie Magdaleną, kurios užuominų randame romane „Isos slėnis“ (žaidimą ir legendos kelis variantus pasiūlė etnografė Regina Lukminienė). Minėta lituanistė sukūrė kortelių žaidimą „Ką aš žinau apie Č. Milošą?“ Štai keli kūrybinių užduočių pavyzdžiai: perskaitykite ir paaiškinkite debesų metaforą Č. Milošo citatoje: Vilnius man yra debesų miestas. Nejuokauju, bet dangus virš Vilniaus iš tiesų yra scena nuolat besikeičiančio debesų teatro, kuris harmoningai dera su barokine miesto architektūra.(Č. Milošas); kodėl vaikystės Lietuva Č. Milošo poezijoje įgyja prarastojo rojaus vertę?; stebėdami (prisimindami) Šetenių kraštovaizdį, sukurkite ketureilį; paaiškinkite, kodėl Č. Milošas save vadina LDK žmogumi?; užbaikite sakinius „Česlovas Milošas…; Česlovo Milošo kūryba man …“. Tai tik keli goslūs pavyzdžiai, kaip specialios pamokos, renginiai, Nevėžio slėnis daigina savastį, istorinę atmintį ir asmens išmintį. Įsitvirtinusios reikšmės priklauso nuo vietos bendruomenės savivokos, istorijos tėkmės kaitos.