Tautiniam paveldui – išskirtinis dėmesys
Lietuviai – ne tik geri žemdirbiai, gyvulių augintojai, bet ir gabūs amatininkai. Todėl šiandien vis labiau vienodėjančiame pasaulyje tradicinių amatų puoselėjimas, tautinio paveldo produktų populiarinimas pristato Lietuvą kaip išskirtinę, saugančią savo šaknis, puoselėjančią savo savitumą, šalį.
Nuo 2007 m. tradicinių amatų ir tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą užtikrina Tautinio paveldo produktų įstatymas. Pagal šį įstatymą sertifikuojami Lietuvoje gyvenančių tautų tradiciją atitinkantys tautinio paveldo produktai, t. y. tradiciniai gaminiai, prie kurių priskiriami nemasinės gamybos amatininkų dirbiniai, tokie kaip keramikos, tekstilės dirbiniai, gaminiai iš medžio, maisto gaminiai, taip pat tradicinių veislių augalai, gyvūnai, gamtos gėrybių produktai ir tradicinės paslaugos, tradicinės mugės.
Žemės ūkio ministerija (toliau – ministerija) priimdama sprendimus sertifikuoti tautinio paveldo produktus pasitelkia ekspertų komisiją, kuri yra sudaroma iš ekspertų, savo sričių žinovų, turinčių ne mažiau kaip penkerių metų patirtį etninės kultūros, tradicinių amatų, maisto produktų gamybos, jų kokybės kontrolės ir kitose srityse. Ekspertų komisija svarsto pateiktus prašymus sertifikuoti tautinio paveldo produktus, tradicines muges, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programas (toliau – objektai), tradicinius amatininkus pripažinti tradicinių amatų meistrais, nustato, ar sertifikuojami objektai, tradicinių amatų meistrai atitinka tvirtinamus tautinio paveldo produktų atitikties tradicijai kriterijus, įvertina objektų atitiktį lietuvių etninei kultūrai ir teikia siūlymus žemės ūkio ministrui pripažinti sertifikuojamus objektus kaip tautinio paveldo produktus, tradicinius amatininkus kaip tradicinių amatų meistrus ir išduoti atitikties patvirtinimo sertifikatus ir pažymėjimus.
Nauja Tautinio paveldo produktų įstatymo redakcija
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė išdėstytą nauja redakcija Tautinio paveldo produktų įstatymą (toliau – įstatymo pakeitimas), kurio pirminį projektą parengė ministerija.
Šio įstatymo pakeitimu reglamentuotos ministerijos ir jos įgaliotos institucijos funkcijos, susijusios su tautinio paveldo produktų valstybine apsauga, patikslintos sąvokos, aiškiai išdėstytos valstybės paramos teikimo tradiciniams amatininkams formos ir finansavimo šaltiniai, numatyta atsakomybė už įstatymo pažeidimus.
Nuo šių metų, įsigaliojus įstatymo pakeitimui, tradiciniai amatininkai, tradicinių amatų meistrai ir tradicinio amato pameistriai galės pretenduoti gauti valstybės stipendiją. Numatyta per metus skirti dvi valstybės stipendijas – individualią ir edukacinę. Individuali stipendija bus skiriama amato įgūdžiams tobulinti, o edukacinė – tobulinti profesinį meistriškumą (dalyvauti stažuotėse, kursuose, konferencijose, simpoziumuose ir kitoje veikloje, kuri skirta profesiniam meistriškumui tobulinti). Individualiai stipendijai amatininkui ar pameistriui bus skiriama ne daugiau kaip 4560 Eur metams, o edukacinei stipendijai tradicinių amatų meistrui – ne daugiau kaip 2280 Eur pusei metų (stipendijos mokėjimo pareiškėjui trukmė gali būti trumpesnė). Paraiškos skirti stipendiją bus priimamos kasmet nuo kovo 1 d. iki balandžio 1 d. arba nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d., paskelbus apie jų priėmimą ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt.
Tautinio paveldo produktų kūrėjams teikiama parama
Tradiciniams amatininkams, įmonėms, kurių gaminiai pripažinti tautinio paveldo produktais, teikiama valstybės parama. Tautinio paveldo produktų kūrėjai gali teikti paraiškas finansuoti išlaidas, susijusias su leidinių, populiarinančių tautinio paveldo produktus, leidyba, tradicinių amatų mokymais, savo gaminių pristatymu parodose ir kituose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Paraiškos gauti lėšas pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles priimamos kiekvienais metais apie tai paskelbus ministerijos tinklalapyje www.zum.lt. ir tautinio paveldo interneto svetainėje www.tautinispaveldas.lt.
Prie tautinio paveldo produktų išsaugojimo prisideda ir Europos Sąjungos parama. Pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 metų priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas“ buvo skirta 4 mln. eurų, už kuriuos Lietuvoje įsteigta 20 tradicinių amatų centrų.
Iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tradicinių amatų centrų plėtrai numatyta skirti 3,76 mln. Eur lėšų. Parama bus teikiama jau įkurtų dvidešimties tradicinių amatų centrų plėtrai, o naujų tradicinių amatų centrų įsikūrimas nebus remiamas. Pagal pirmąjį kvietimą, kuris įvyko 2015 m., parama skirta Anykščių, Plungės, Alytaus, Kelmės, Šiaulių, Šilutės rajonuose esančių centrų plėtrai (statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto darbams, naujos įrangos, įrenginių, technikos, mechanizmų, baldų, kompiuterinės ir kitos įrangos įsigijimui).
Sertifikuotų tautinio paveldo produktų skaičius auga
Per aštuonerius metus, iš viso sertifikuoti 2856 tautinio paveldo produktai: 2401 tradiciniai gaminiai, 443 tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai, 12 tradicinių paslaugų, kurias teikia 695 tautinio paveldo produktų kūrėjai. Taip pat sertifikuotos 37 tradicinių amatų neformaliojo mokymo programos, atestuoti 143 tradicinių amatų meistrai.
Džiugina tai, kad šie skaičiai kiekvienais metais didėja, o produktas, pažymėtas tautinio paveldo produkto ženklu, tampa prestižo dalyku.
