Pasėlių draudimo įmokos – kompensuojamos

Nuo rugsėjo 1 d. pradedamos rinkti paraiškos pasėlių ir augalų draudimo įmokų daliai kompensuoti. Paraiškos bus priimamos iki gruodžio 30 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 750 000 Eur paramos lėšų.

Būtina atitikti aktyvaus ūkininko sąvoką

Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ir daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, siekiantys gauti paramą kompensuoti pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (arba) sausros draudimo įmokų dalį.

Ūkio subjektai turi atitikti aktyvaus ūkininko sąvoką. Nustatant pareiškėjo aktyvaus ūkininko statusą tikrinama, ar subjekto vykdoma žemės ūkio veikla yra reikšminga.

Nustatant, ar pareiškėjo pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas, tikrinama, ar pareiškėjas yra įregistravęs ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka, arba pildoma pažyma dėl žemės ūkio veiklos subjekto vykdomų veiklų sąnaudų.

Jei subjekto gauta bendra ES tiesioginių išmokų suma didesnė negu 5 000 Eur, tai tikrinama, ar metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius kalendorinius metus sudaro bent 5 proc. visų pajamų, kurių jis gavo už praėjusius finansinius metus iš ne žemės ūkio veiklos. Antras galimas kriterijus, pagal kurį nustatomas aktyvaus ūkininko statusas, – pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusius finansinius metus gautų pajamų.

Kita sąlyga gauti paramą – pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 30 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos.

Kompensacija gali siekti 65 proc. draudimo įmokos

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokos sumos. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

Draudimo liudijimas – pagal nustatytus reikalavimus

Prieš teikdamas paraišką ūkininkas turi pasirašyti su draudimo bendrove draudimo liudijimą/draudimo paraišką ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir jame/joje turi būti nurodyta:

• duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija;
• kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma;
• kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, bei 30 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija.

Pirkimo būdas – atsižvelgiant į paslaugų pirkimo vertę

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prieš sudarydami draudimo sutartis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis. Draudimo paslaugų pirkimo būdai gali būti šie: konkursas, kai paslaugų pirkimo vertė viršija 58 000 Eur be PVM; apklausa, kai paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 58 000 Eur be PVM. Jei pirkimo vertė neviršija 28 962 Eur be PVM, tiekėjų apklausa gali būti atliekama žodžiu. Perkančiosios organizacijos pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Paraiškos vertinimas

Sprendimą dėl paraišką pateikusiam ūkininkui paramos skyrimo ar neskyrimo priims savivaldybės. Nacionalinė mokėjimo agentūra atliks iš savivaldybių gautų duomenų administracines patikras bei patikras vietoje, išmokės lėšas paramos gavėjams.

Savivaldybė apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo registruotu laišku ir (arba) el. paštu, jei asmuo paramos paraiškoje sutiko, kad informacija jam būtų teikiama tokiu būdu.

Pareiškėjas visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi pranešti savivaldybei apie bet kurių duomenų, pateiktų paramos paraiškoje, taip pat apie kontaktinių duomenų pasikeitimą bei aplinkybių, kurios turi įtakos tinkamam įsipareigojimų vykdymui, atsiradimą.

Paramos išmokėjimas

Paramos lėšoms išmokėti taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. savivaldybei turi pateikti šiuos dokumentus:

• draudimo liudijimą bei visų draudimo sutarties pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
• visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas bei paaiškinimus dėl žalų patyrusių pasėlių atsėjimo;
• visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokėtina paramos suma gali būti perskaičiuojama. Taip nutiktų, jei ūkininkui pakeitus draudimo sutartį keitėsi apdraustų pasėlių ir augalų plotas, draudimo suma ir (arba) draudimo įmokos suma. Draudimo įmokos kompensavimo suma gali būti perskaičiuojama ir tuo atveju, jei paaiškėtų, kad draustas plotas yra didesnis negu deklaruotas. Taip nutiktų ir ūkininkui nutraukus draudimo sutartį – jei buvo sumokėta mažesnė draudimo įmoka, nei pareiškėjas buvo nurodęs savivaldybei pateiktoje draudimo sutartyje/draudimo paraiškoje arba jei dalis sumokėtos draudimo įmokos sumos ūkio subjektui buvo grąžinta.