Iš tarnybos pasitraukęs R. Lukošius: „Radau savo pašaukimą ir jį vykdžiau“

Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas ir administracijos direktorius Stasys Jackūnas į užtarnautą poilsį išlydėjo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ilgametį viršininką Rimvydą Lukošių, iš tarnybos savo noru pasitraukusį nuo šių metų rugpjūčio 25 dienos.

Ukmergės PGT įvykusiame renginyje, kurį vedė Ukmergės PGT viršininko pavaduotojas, laikinai vykdantis viršininko pareigas Dainius Vyšniauskas, dalyvavo gausus būrys ugniagesių gelbėtojų ir svečių: Vilniaus apskrities PGT valdybos viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Evaldas Tamašauskas ir Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Roaldas Kepalas, taip pat Širvintų, Švenčionių, Šalčininkų PGT viršininkai su pavaduotojais, Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis, Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Petrauskas, buvęs ilgametis Ukmergės policijos vadas Arvydas Paknys, Ukmergės miesto bendruomenės pirmininkas Julius Kazėnas, laikraščio „Gimtoji žemė“ redaktoriaus pavaduotoja Loreta Ežerskytė, laikraščio „Ukmergės žinios“ redaktoriaus pavaduotoja Vaidotė Šantarienė ir kt.

„Este pavyzdys, kaip būti tikru vadovu, paskui save vesti žmones. Jums pavyko suburti tokią ugniagesių komandą, kuri yra mūsų Ukmergės krašto pasididžiavimas. Tai, kad ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą visoje Lietuvoje, manau, yra didelis ir ženklus indėlis ir Jūsų, Rimvydai.

Tikimės, kad naujas vadovas tęs gerąsias tradicijas, atneš kažką naujo, taip pat tikimės ir ateityje gražiai bendradarbiauti. Pradėtas nemažas darbas savanorystei gaisrinėje saugoje skatinti ir be aktyvių bendruomenių, aktyvių žmonių ir šiose, kaip ir daugelyje kitų sričių, neišsiversime. Manau, kad mes visi tikrai dar pasinaudosime gerbiamo ilgamečio tarnybos vadovo sukaupta vertinga patirtimi.

Ačiū Jums už tuos metus, atiduotą meilę ir jėgas mūsų kraštui“, – kalbėjo R. Janickas ir įteikė  R.Lukošiui Ukmergės rajono savivaldybės dovaną – vardinį laikrodį.

Susirinkusieji žėrė pagyras ir linkėjimus R.Lukošiui. R. Kiškis jam įteikė aukščiausią policijos pasižymėjimo ženklą – „Angelo sargo žvaigždė“, o J. Kazėnas – auksinį santarvės ženklelį „Už santarvės puoselėjimą“.

Pats R. Lukošius, dėkodamas kolektyvui ir svečiams, vaizdžiai ir tik su jam vienam būdingais subtilaus humoro elementais papasakojo savo ilgametės tarnybos istoriją.

„Tie 34 metai metai man praėjo „budinčiame režime“. Reikėjo ištverti spaudimą, mąstyti, komunikuoti. Man niekada darbo diena nesibaigdavo darbovietės durų uždarymu, aš niekada į darbą neatėjau paskutinis ir neišėjau pirmutinis. Vadovo darbas turi vieną privilegiją – daugiau dirbti už pavaldinį. Tik taip dirbdamas gali kažką pasiekti, pareikalauti iš pavaldinio ar su juo padiskutuoti, pabendrauti.

Kai spaudoje buvo paviešinta žinia, kad palieku tarnybą, sulaukiau daugybės klausimų „kodėl?“. Viskas man gerai, man gyvenime sekėsi ir sekasi. Tam, kad stovėčiau prieš jus šioje tribūnoje, aš nuosekliai ėjau daugiau nei metus. Patikėkite, kai gyvenimą paskiri tam, ką mėgsti, kas tau patinka ir dar turi palaikymą, nebuvo taip lengva apsispręsti tokiam žingsniui. Bet toks jau tas gyvenimas – viskam yra pradžia ir pabaiga, reikia sugebėti garbingai išeiti. Gyvenimas nestovi vietoje, karta keičia kartą – ateina raštingas jaunimas, su idėjomis, norais, tikiuosi, jie pasinaudos mūsų, senbuvių, gerąja patirtimi ir atmes tai, kas negerai.

Išeidamas iš šio darnaus kolektyvo palieku jį labai geros nuotaikos, ramus. Manau, jog visa mano laimingo gyvenimo paslaptis – rasti savo pašaukimą ir jį vykdyti. Tai ne mano, o automobilių magnato Henrio Fordo pasakyti žodžiai. Džiaugiuosi, kad aš radau tą pašaukimą priešgaisrinėje tarnyboje, Ukmergės žemėje.

Man, žemaičiui,  kuris į Ukmergės bendruomenę įsiliejo tyliai, ši diena yra labai jaudinanti. Esu be galo visiems dėkingas už tokį dėmesingumą, už gerus žodžius, palinkėjimus, dovanas, manau, kad buvau ir esu gerame kelyje ir ukmergiškių labui kažką padariau.

Iki šios dienos man aukščiausias įvertinimas yra įteiktas Mero padėkos ženklas – tai, manau, visos mūsų Ukmergės bendruomenės įvertinimas.

Yra žmonės, kurie, atidirbę priešgaisrinėje tarnyboje 10, 15 ar 20 metų ir pagaliau gavę pensininko pažymėjimą, taip ir nesupranta, kur jie buvo pakliuvę, ką nuveikė, kur jų gyvenimas praėjo. O aš gyvenime turiu ritmo pojūtį. Žmogui, kuris yra aritmiškas, gyvenime yra labai sudėtina – iš jo nei gero specialisto, nei vadovo nebus. Tad visiems linkiu, kada būna blogai, paklausyti muzikos, paklausyti ritmo. Padeda.

Man įstrigo mūsų tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus pasakyti žodžiai: „Kiekvienas paliekam pėdas žemėj, kai einam laukais ar miškais. Jei gilios, ilgam jos išlieka, o jei teisingos – virsta takais“, – kalbėjo R.Lukošius, į Ukmergės krašto istoriją įeisiantis kaip tikras žmogus- legenda.