Skaitytojui reikia ne tik knygų – biblioteka atvira ne tik skaitytojui
Rugsėjo 2 d. duris vėl atvėrė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas. 2008 m. pradėjus jį rekonstruoti, buvo susidurta su pasaulinės ekonomikos krizės padariniais. Tačiau jau nuo savaitgalio lankytojų lauks atsinaujinusios Nacionalinės bibliotekos erdvės – įsikursiančios pamažu, bet žadančios daug naujovių ir įvairios veiklos.
Šį ne tik vietos, bet ir šalies kultūriniam gyvenimui svarbų įvykį pažymės oficiali Nacionalinės bibliotekos pagrindinio pastato atidarymo ceremonija, vyksianti penktadienį, rugsėjo 2 d., 18 val. Norintieji kviečiami stebėti tiesioginę renginio transliaciją per televizijos kanalą „LRT kultūra“. Savaitgalį, rugsėjo 3 ir 4 d., dalyvauti renginiuose ar lankytis parodose kviečiami visi vilniečiai ir miesto svečiai. Nuo pirmadienio atsinaujinusios bibliotekos skaityklos lauks grįžtančių lankytojų.
„Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymas po rekonstrukcijos yra labai reikšmingas įvykis mūsų miestui ir bibliotekos lankytojams. Atnaujinta biblioteka tarsi vainikuoja viso Gedimino prospekto atgimimą – jau netrukus atkarpoje nuo Muzikos ir teatro akademijos iki Seimo bus sutvarkyta Lukiškių aikštė, iškils viešbutis su verslo centru, tad ši miesto arterija kartu su atnaujinta biblioteka priešakyje taps dar patrauklesnė vilniečiams. Smagu, kad M. Mažvydo biblioteka taip pat pasiūlys vilniečiams įvairios naujos veiklos, ypač džiaugiuosi dėl šiuolaikiškų bendradarbystės, mokslo, parodų ir muzikos erdvių. Linkiu bibliotekai dar daugiau lankytojų“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nacionalinę biblioteką atidarymo proga sveikino ir Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai Faustas Latėnas: „Svarbiausios mūsų valstybės bibliotekos rekonstruoto pagrindinio pastato atidarymo laukėme daug metų. Po Nacionalinės galerijos atidarymo sostinėje šis nacionalinis kultūros įvykis yra visuotinai brangi ir prasminga Lietuvos šventė, nes tauta auga ir subręsta tik pažinimu ir išmintimi, kuri kaip tikroji sąmonės šviesa ateina iš tyliųjų mūsų susitikimų su knyga, rankraščiais, meno leidiniais, visais elektroniniais pavidalais sukauptais ir mums atveriamais pažinimo šaltiniais. Nuo šiol modernizuota ir daug naujų galimybių atverianti Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka mums visiems tampa tikrais tautos namais, išminties ir pažinimo šventove, saviugdos ir kūrybinių galių brandinimo rūmais. Labiausiai, ko reikia 1918 m. vasario 16 d. paskelbtai nepriklausoma ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Lietuvai – asmenybių šviesos, kūrėjų išminties, dvasinės brandos ir pasiaukojimo kuriant bendrą gėrį. Nacionalinė biblioteka yra aukščiausias mūsų tėvynės pažinimo medis, po kurio galingomis išminties šakomis tebūna gera ir jauniausiam vaikiškos knygelės skaitytojui, ir jaunam mokslininkui, ir pripažintam profesoriui, ir žilagalviam senjorui.“
„Aštuonerius metus trukę darbai buvo sudėtinga, tačiau labai įdomi užduotis. Didžiuojamės, kad galėjome prisidėti prie vieno svarbiausių ir didingiausių mūsų šalies pastatų atnaujinimo, – sakė Kęstutis Vanagas, Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos generalinės rangovės AB „YIT Kausta“ vadovas. – Pradėję darbus įsitikinome, kad pastatas avarinės būklės ir yra pavojingas bibliotekos lankytojams ir darbuotojams. Šiandien po rekonstrukcijos duris atveriantis pastatas yra saugus ir atitinka visus konstrukcijoms keliamus reikalavimus. Tad tikimės, kad į šviesią, modernią biblioteką pasisemti įkvėpimo mokytis, tyrinėti ir kurti Lietuvai ateis vis daugiau žmonių.“
Senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija iš viso kainavo 26 mln. eurų, po jos bibliotekos plotas padidėjo dvigubai. Anot Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, „atnaujintose Nacionalinės bibliotekos erdvėse bus sudarytos palankios sąlygos lankytojų, skaitytojų kūrybai, darbui ir laisvalaikiui“. Naujos erdvės ir paslaugos atsivers laipsniškai, bet pirmieji lankytojai jau galės naudotis Socialinių, Humanitarinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Retų knygų ir rankraščių skaityklomis ir pamažu pasitikti ateinančias naujoves. Integravus modernias technologijas ir atsižvelgus į pasaulines tendencijas, Nacionalinėje bibliotekoje naujų veiklos galimybių bus pasiūlyta ne tik tradiciniams bibliotekos lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams. Jau netrukus įvairių sričių profesionalai galės bendrauti susitikimų kambariuose, dirbti specialiose bendradarbystės erdvėse, naudotis konferencijų sale ir net aštuoniomis specializuotomis skaityklomis. Darbui ir prasmingam laisvalaikiui bus atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) metodiką taikančios dirbtuvės; veiks bibliotekos TV studija. Bibliotekoje bus pasirūpinta ir šeimomis: jų patogumui bus įrengtas vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, motinos ir vaiko kambarys.
„Lietuvos nacionalinės bibliotekos misija – būti visos šalies žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. Tai modernios, inovatyvios bibliotekos ženklas. Prasidėjus globalaus informacinio tinklo erai inovatyviausios pasaulio bibliotekos permąsto savo, kaip atminties institucijų, statusą ir vaidmenį besikeičiančioje visuomenėje. Kyla naujų funkcijų ir paslaugų, įvertinančių virtualaus socialumo iššūkius ir teikiamas galimybes, poreikis“, – apie Nacionalinės bibliotekos ateitį kalbėjo direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
