Laimingų žmonių miestas paminėjo jubiliejinį gimtadienį
Utena – laimės miestas – rugsėjo 3-ąją atšventė jubiliejinį gimtadienį. Rugsėjo 3-ąją Utenos istorijos knygoje buvo atverstas naujas lapas, kuriame sužibo skaičiai – 755. Tiek metų Utenai atskaičiavo bėgantis laikas. Bet vienas seniausių Lietuvos miestų gimtadienį atšventė jaunatviškai, su trenksmu. To trenksmo užgožti negalėjo nei įkyrus lietus, pasipylęs vidurdienį, nei pilkas dangus, neleidęs saulei žvilgtelėti į švenčiančią Uteną.
Šventė nebūtų šventė, jei savo pasiekimais ir džiaugsmais nebūtų galima pasidalinti su kaimynais iš už jūrų marių. Utena gali pasigirti turinti gausų užsienio draugų būrį. Į miesto šventę kasmet atvyksta svečiai iš Čekijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Baltarusijos, Švedijos. Pernai užsienio partnerių gretos dar padidėjo: Utena pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Palestinos Beit Sahour miestu. Šiais metais bendradarbiavimo sutartį su Utena pasišovė pasirašyti Rezeknės (Latvija) savivaldybė. Tad ir sulaukė Utena šventėje net devynių miestų partnerių atstovų. Dešimtoji delegacija – karinio laivo „Sėlis“ atstovai.
Devintasis į užsienio draugų sąrašą buvo įrašytas Rezeknės miestas. Svarbiausias iškilmingo posėdžio akcentas buvo bendradarbiavimo sutarties tarp Utenos ir Rezeknės miestų pasirašymas. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas ir Rezeknės miesto Tarybos pirmininkas Aleksandrs Bartaševičs.
Posėdyje Uteną jubiliejinio gimtadienio proga sveikino ir dovanas teikė palestiniečiai, čekai, ukrainiečiai, lenkai, baltarusiai, švedai, latviai. Sveikinimo Meras Alvydas Katinas dėkojo svečiams už atvykimą ir dėmesį Utenai bei įteikė delegacijų vadovams Utenos miesto simbolį – gintarinę pasagą. Gintarine pasaga buvo sužavėti visi: ir Latvijos atstovai, kuriems gintaro negailėdama atseikėja Baltija, ir palestiniečiai, apžiūrinėję Utenos simbolį iš visų pusių.
Po iškilmingo posėdžio svečiai buvo pakviesti į Utenio aikštę, kurioje viduramžių karžygiai ir trimitninkas bei pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“ paskelbė jubiliejinės šventės pradžią. Į miesto šventės paskelbimo ceremoniją atvyko ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su žmona, Seimo narė Milda Petrauskienė, teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius, europarlamentarai Petras Auštrevičius, Valentinas Mazuronis bei kiti garbūs svečiai. Pastariesiems pasveikinus gausiai susirinkusius uteniškius, užsienio delegacijų vadovai perkirpo juostelę, atidengdami miestų-partnerių rodykles. Rodyklėse puikuojasi visų miestų, su kuriais draugauja Utena, herbai, vėliavos ir užrašai lietuvių bei gimtosiomis šalių kalbomis. Gražiausios rodyklės – dekoratyvūs 2,5 m stulpeliai – tampa vakare, kai jas papuošia įspūdingas apšvietimas.
Šventės atidarymą vainikavo Utenos baikerių paradas ir jaunimo eisena iki šventimo vietos – Dauniškio ežero. Kartu su jaunimu eisenoje, nepabūgę lietaus, žygiavo ir visi svečiai. Eisenos dalyviams mojo pakeliui stovėję uteniškiai, jaunimas skandavo savo mokyklų pavadinimus, ritmingą eisenos žygiavimą palaikė net du orkestrai: „Panevėžio garsas“ ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos „Cinkas“.
Dauniškio ežeras jau laukė ateinančiųjų. Eisenos dalyviai gyvu žiedu apjuosė ežerėlį ir į dangų paleido 755 baltus balionus, simbolizuojančius uteniškių svajones, viltį, tikėjimą ateitimi. Kai kurie balionai lengvai nusileido ant ežerėlio bangų, kiti pakilo į neišmatuojamas aukštumas, nunešę uteniškių širdžių žinią visam pasauliui apie laimingą ir sėkmingą miestą – Uteną.
Po balionų akcijos prasidėjo linksmybės.
Ką veikti šventėje, skambiai pavadintoje „Utenio žiedas“, kuris simbolizuoja praeities, dabarties ir ateities sandūrą, rado nuo paties mažiausio iki didžiausio. Dauniškio ežero pakrantėje įsikūrė senųjų amatų kiemai ir amatų sodas, kuriuose buvo galima ne tik paganyti akis, bet ir paragauti skanėstų. Susirinkusius uteniškius ir svečius linksmino maži ir dideli šokėjėliai bei dainorėliai, vyko koncertas „Tu mums viena“, populiariomis melodijomis džiugino Rytų Aukštaitijos bigbendas, o vakare nugriaudėjo Gyčio Paškevičiaus ir grupės „Crazy Crow“ gyvo garso koncertas. Ir tai dar ne viskas. Vyko šventinė prekyba, amatininkų, tautodailininkų mugė, baikerių motociklų paroda, buvo klojami floristiniai kilimai „Žiedai Utenai“, kino namai „Taurapilis“ šventės dalyvius pakvietė net į dvi premjeras: utenietiško trumpametražio filmo „Batas“ ir publicistinio-dokumentinio filmo „Mano miestas – Utena“.
Mažųjų šventės dalyvių laukė padūkusios pramogos vaikų kieme „Aš augu“, sporto mėgėjų – ištisa plejada sporto renginių pradedant IX Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių II etapo varžybomis ir baigiant tarptautinėmis ristūnų žirgų lenktynėmis Rašės hipodrome. Jaunimas siautė Miesto sode, kuriame veikė meninės dirbtuvės, vyko gyvosios organizacijų konsultacijos, graffiti mokyklos baigiamasis piešimas, kampanijos „Man ne dzin“ pristatymas, scenoje – Utenos jaunimo atlikėjų pasirodymai.
Šventė baigėsi griausmingai. Tą griausmą sukėlė šventiniai fejerverkai ir šviečiantis grojantis fontanas Dauniškio ežere. Prieš penkerius metus Utenos rajono savivaldybės padovanotas miestui ir jo žmonėms 750 metų sukakties proga, fontanas šiųmetinėje šventėje pradžiugino visus nauja įspūdinga programa.
Gera nuotaika lydėjo kiekvieną nuo šventės pradžios iki pabaigos. Net lietus susigėdęs nustojo lyti. Nors debesys saulės pasižvalgyti po Uteną neišleido, bet vakarėjant oras tapo ramus ir daug šiltesnis. Tikriausiai nuo vieningai plakančių uteniškių širdžių.
