Įamžinus romus, Panevėžys prisijungė prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi

Rugsėjo 13 d. Panevėžyje įmontuoti keturi „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine), primenantys apie holokausto metu persekiotus romus. Taip miestas prisijungė prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. Šios lentelės grindinyje tapo pirmuoju monumentu Lietuvoje, įprasminančiu romų bendruomenės tragediją.

J.Tilvyčio g. 1 iki Antrojo pasaulinio karo gyveno ne viena romų šeima. Šios gatvės šaligatvyje įtaisyti „Atminimo akmenys“ pagerbia panevėžietes Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, Anastaziją Jablonskienę-Bagdonavičiūtę, Zosę Matuzevičiūtę, Oną Grachauskienę-Bagdonavičiūtę. Jie taip pat simboliškai primins apie visus romus, kankintus ar nužudytus holokausto metu.

Projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pasakojo, kad idėja įamžinti per holokaustą nukentėjusius romus ir žydus kilo dar 2009 metais. „Taip norėjome pasakyti, kad jaučiamės atsakingi už šią tragediją ir gedime jos aukų“, – kalbėjo ji.

Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas atidarymo renginio metu žmonių klausė, kodėl reikalingi tokie „liūdni susirinkimai“. „Tam, kad pasidalintume skausmu, kurį patyrė romai, žydai ir kiti, patyrę genocido žiaurumus. Susirinkome todėl, kad tokie dalykai nepasikartotų“, – sakė jis.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, nacių buvo persekiojami dėl rasistinių paskatų – išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėvių kartų kartos gyveno Europoje. Ne išimtis buvo ir Lietuva. Manoma, kad šalyje nužudyt ne mažiau kaip 500 romų kilmės asmenų. Nacių okupacijos pabaigoje žmonės buvo vežami į Prancūziją ir Vokietiją – deportuota apie 1000 romų.

„Atminimo akmenys“ įrengti ir Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose. „Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 21 Europos valstybių, o tokių atminimo ženklų įrengta jau beveik 60 000. Šios idėjos autorius – vokiečių menininkas Gunteris Demnigas, pagaminęs ir Panevėžiui skirtas plokšteles.

Lietuvoje „Atminimo akmenys“ įdėti Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s institutas Lietuvoje.