Biblioteka įsiliejo į vintažinį siautulį

Rugsėjo 9-11 dienomis Panevėžyje vyko bene didžiausias metų renginys –miestas šventė 513-ąjį gimtadienį. Net tris dienas trukusioje šventėje dalyvavo ir Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas su linksma ir išradinga programa.

Antrąją miesto šventės dieną, šeštadienį, kvietėme panevėžiečius bei miesto svečius susitikti šventiniame šurmulyje miesto Laisvės aikštėje.

Kadangi šių metų gimtadienio tema – vintažas – tai ne tik sena, bet kartu ir kokybiška, originalu, stilinga, tad šventės akcentu tapo retro stilius, skirtas klasikos, rafinuotumo ir elegancijos mėgėjams.

Renginio svečiai, užsukę į stilizuotą bibliotekos erdvę su praeitį menančiomis detalėmis – etažere užpildyta senomis knygomis, nuotraukų rėmeliais, buvo nukelti į retro dvasia dvelkiantį laikmetį. Tokioje aplinkoje, kaip ir pridera, bibliotekos darbuotojos persikūnijoį elegantiškas damas.

Pradžioje praeiviai nedrąsiai stebėję, kas vyksta, vėliau traukė būriais. Vieni norėjo tiesiog nusifotografuoti kartu, kiti pasižiūrėti, dar kiti – pasišnekučiuoti, treti – aktyviai dalyvauti siūlomose edukacijose. O jų netruko. Mažųjų šventės dalyvių laukė piešimas ant plėvelės, kabančios tarp medžių, tema „Mano miestas“. Džiugu, jog savo kūrybinius gebėjimus panoro išbandyti ne tik vaikai. Šalia veikė miniatiūrinių knygelių gamybos dirbtuvėlės, kur mažyliai galėjo patys pasidaryti sau unikalią, vienetinę knygelę. Tokių knygelių per porą valandų mažieji panevėžiečiai pagamino kiek daugiau nei 40. Norų lėlyčių gamybos dirbtuvės taip pat buvo labai populiarios. Net 30, su darbuotojų pagalba sukurtų skudurinukių, iškeliavo į naujus namus. Apie 100 panevėžiečių ar miesto svečių iš šventės grįžo nešini darbuotojų dailiai, į laikraštį supakuotais, pačių iš senovinės etažerės išsirinktais leidiniais.

Susirinkusiųjų laukė dar viena atrakcija – smagi retro viktorina apie senąjį Panevėžį. Skamba intriguojančiai ir gan sudėtingai, tačiau iš tikrųjų visas veiksmas vyko paprastai. Tereikėjo iš popierinio ramunės žiedo išsitraukti lapelį, ant kurio buvo parašytas klausimas su atsakymo variantais, o perskaičius, teliko atspėti. O klausimų būta įdomių – kas yra dabartinis miesto burmistras; kaip seniau vadinta Skaistakalnio teritorija; kur prieš Antrąjį pasaulinį karą mėgo vasaroti panevėžiečiai; kuo garsėjo Upytės dvarininkas Čičinskas; ką simbolizuoja Panevėžio herbas; koks buvo mažiausias darbininkų 8 valandų darbo dienos užmokestis 1930-1939m.; kas yra padispanas? ir kt. Be apdovanojimų neliko nei vienas – už drąsą ir dalyvavimą, na ir žinoma, už teisingus atsakymus.

Praeiviai noriai ėmė ir mūsų dalintus retro atvirukus su senoviniais palinkėjimais, pavyzdžiui: „miškas dėl kirtimo, upė dėl bėgimo, šitas atvirukas dėl atsiminimo“; „viską viską atiduočiau, ale nieko neturiu. Tai posmelį parašytą iš visos širdies skiriu“; „kai baltos gulbės grįš tyliajam vakare, tada, brangioji drauge, atminki ir mane“; „kaip saulė dėl dienos, taip mėnuo dėl nakties, taip šie trumpi žodeliai bus tau dėl atminties“.

Vakare bibliotekos kolektyvas gausiai dalyvavo šventinėje eisenoje. Mojuodami stilizuotais, laikraščiais aptrauktais skėčiais, priešakyje nešdami vėliavą ir užrašą, išdidžiai žygiavome pagrindine miesto gatve į Laisvės aikštę.

Bibliotekos duotas pažadas, kad nuobodžiauti miesto gimtadienyje neteks, o veiklos atras kiekvienas – nuo mažiausio iki seniausio panevėžiečio – buvo įvykdytas su kaupu. Kartu su mumis šventė ne tik panevėžiečiai, bet ir miesto svečiai: mamos ir tėčiai su vaikais, močiutės su anūkais, draugai ir kolegos, šventės dalyviai, ir net šeimininkai su savo augintiniais. Įsiliejome į vintažinį siautulį, kartu sukurdami šventę savo miestui.

Nuotraukos I. Lašinytės ir T. Navagrucko.