Gydytoja dietologė: netiesa, kad konservuotose daržovėse nėra vitaminų
Šiuo metu turguose gausu Lietuvos ūkininkų užaugintų rudens gėrybių, tačiau prisivalgyti jų „už visus metus“ nepavyks. Viena iš išeičių – daržovių vaisių ir uogų konservavimas. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė sako, kad ir konservuoti produktai gali būti neblogu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltiniu.
Pasak jos, nemaža dalis žmonių yra įsitikinę, kad konservuotos daržovės nebeturi jokios vertės – yra praradusios visus vitaminus ir kitas naudingas medžiagas.
„Tai netiesa. Pavyzdžiui vitamino C konservuotuose produktuose dėl terminio apdorojimo sumažėja 2 kartus, tačiau vis tiek lieka. Tuo tarpu morkų ir pomidorų nauda po kaitinimo tik padidėja, nes organizmas juose esančius antioksidantus likopeną ir betakarotiną pasisavina termiškai apdorotus, todėl minėtos daržovės naudingesnės konservuotos nei šviežios.
Mineralų – magnio, kalcio ir kitų – kiekis ir kokybė nuo kaitinimo nepriklauso. Be to, ypač sveikatai naudingos skaidulos minėtuose produktuose taip pat išlieka“, – vardijo Dietoterpijos centro vadovė, gydytoja dietologė L. Romeraitė–Kuklierienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad produktų vertę mažina konservavimui naudojami priedai: didelis druskos ar cukraus kiekis, actas. Kartais šių priedų potenciali žala gali nustelbti pačių produktų naudą, todėl minėtų priedų konservuojant reikėtų naudoti kuo saikingiau. Beje, actas gali dirginti virškinimo traktą, todėl acto nevertėtų naudoti konservavimui sergant bet kuria virškinamojo trakto liga (rėmeniu, gastritu, opalige, pankreatitu ir kitais).
Gydytoja dietologė pastebi, kad rudenį lietuviškų gėrybių pasirinkimas tikrai gausus.
„Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės, moliūgai, cukinijos, baklažanai, salierai, ankštiniai, svogūnai, česnakai, vaisiai: obuoliai, kriaušės, slyvos, svarainiai. Tai puikus vitaminų, mineralų, antioksidantų, skaidulų ir kitų sveikatai naudingų medžiagų šaltinis“, – pabrėžia L. Romeraitė–Kuklierienė.
Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad dabar gausiausia pasiūla šviežio derliaus obuolių, kriaušių, slyvų svarainių. Tuo tarpu ūkininkų auginti agurkai, pomidorai – jau pabaigon, tad dar nepasiruošę jų atsargų žiemai turėtų paskubėti. Jau yra ir kopūstų, morkų ar burokėlių, bet jų bumas bus truputį vėliau.
„Kaip vitamino šaltinį ir naudingus vaisius žmonės labai vertina lietuviškus svarainius ir labai jų ieško. Kaip tik dabar jau pradėjome jais prekiauti“, – pastebėjo kalbinti Centrinio Kauno turgaus prekybininkai.
Beje, konservuoti žiemai – nebūtinai reiškia marinuoti ar kaitinti kemšant viską į stiklainius. Nemažą dalį rudens gėrybių galima ir šaldyti arba rauginti.
„Manoma, kad šaldymas priklauso sveikiausiems produktų išsaugojimo metodams. Užšaldytuose produktuose išlieka gerokai daugiau vitaminų nei konservuojant. Be to, į juos nededamas cukrus, druska ir kiti kenksmingi priedai“, – akcentuoja pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad rauginimas taip pat labai geras konservavimo būdas, todėl nederėtų pamiršti į mitybą įtraukti ir raugintų daržovių – kopūstų ir agurkų. Jose ne tik gausu vitaminų, mineralų bei skaidulų, rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą, o juose esanti pieno rūgštis teigiamai veikia virškinimo procesus. Naujausi tyrimai rodo, kad rauginti kopūstai neleidžia vystytis augliams, saugo nuo vėžio. Jie pasižymi imunitetą stiprinančiu poveikiu dėl probiotinio poveikio žarnynui.
„Daugelis klysta, manydami, kad probiotikus reikia pirkti vaistinėje arba jų galima rasti tik specialiuose jogurtuose. Tiesa, raugintų daržovių derėtų vartoti su saiku jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergama inkstų, kasos ligomis, tulžies akmenlige, hipertonija.Taip pat svarbu nepamiršti, kad naudingųjų savybių raugintos daržovės turi tik jas užraugus su druska. Marinuotos su actu daržovės minėtų savybių neturės“, – pataria Dietoterapijos centro vadovė.
