Naktinė Rėkyva. Karpių giminės paslaptys – tarp legendų ir istorijos

Rugsėjo 18 dieną Šiauliuose įvykęs Europos paveldo dienų‘16 renginys pranoko bet kokius organizatorių lūkesčius. Tiesa, derėtų patikslinti, kad tai buvo ne diena, o vėlyvas vakaras, nusitęsęs į naktį. Ir vyko šis renginys ne pačiuose Šiauliuose, o Šiaulių priemiestyje, Rėkyvoje. Į Rėkyvą vienas po kito riedėjo automobiliai iš Šiaulių, o vietiniai gyventojai skubėjo pasitikslinti, ar privalo būti įtraukti į ekskursijos dalyvių sąrašus. Baiminosi, kad nebūtų „pavaryti“.

Vietoje vienos planuotos ekskursijos kokiam pusšimčiui smalsuolių buvo surengtos net dvi. Kitaip netilpo visi norintys. Vienoje naktinėtojų grupėje buvo apie pusantro šimto žmonių, iš viso dalyvavo 281 žygeivis. Visi smalsūs ir pasiryžę pėsčiomis tamsoje apeiti visą senos Karpių giminės palikimą – buvusį Rekijavos dvarą.

Europos paveldo dienų‘16 renginys, kurio šiemetinis moto „Kultūros paveldas ir bendruomenės“, šiauliečius sukvietė susipažinti su nepelnytai pamiršta Karpių giminės istorija. „Naktinė Rėkyva. Karpių giminės paslaptys“ – taip vadinosi kelionė į praeitus amžius, žengiant šiandien grįstais takais ir lankant išlikusius būtos šlovės, veiklos ir įtakos ženklus.

Intriguojantis vakaras prasidėjo puodeliu arbatos ir paslaptingo dvaro vaiduoklio (kraštotyrininko, muziejininko Viktoro Stanislovaičio) pasirodymu ant Rėkyvos seniūnijos laiptų. Paslaptingai, gobtuvo dengiamu veidu, Karpių dvaro vaiduoklis būrį žmonių vedė per senąsias Rėkyvos kapinaites, sukvietė į tik žvakėmis šiek tiek apšviestą Rėkyvos dvaro sodybos koplyčią, pravedė ežero pakrante pro buvusias arklides, stabtelėjo dvaro parke ir kelionę baigė prie Pranciškaus Mauricijaus Karpio mauzoliejaus, vadinamo Grabaučiaus kalnu, sumūryto ant Rėkyvos ežero kranto.

Šiurpios legendos, pasakojamos kiekvienoje sustojimo vietoje, gniaužė kvapą ir vertė svarstyti, kur tiesa, o kur – pramanas.

„Kiekviena legenda turi realų pagrindą“, – vėliau sakys kraštotyrininkas, muziejininkas V. Stanislovaitis, Joniškėlyje ekskursijas apie Karpių giminę vedantis jau ne vienerius metus. Rėkyva jam pačiam buvo įdomus atradimas, papildęs iki šiol turėtas žinias apie šią vieną turtingiausių Lietuvos giminių, kurios vardą minime retai.

Šiauliečiams ir rėkyviškiams buvo naujiena, kad Rėkyva, kai joje tvarkėsi Karpių giminė, vadinosi Rekijava, Rekijavo dvaru.

Gal dėl žiauraus elgesio su savo samdiniais, gal dėl ekscentriškumo Karpių giminė apaugo šiurpiais  pasakojimais ir legendomis, nepaminint, kad būtent Karpių giminės atstovo, Joniškėlyje (Pasvalio r.) gyvenusio Igno Karpio testamentas yra įtrauktas į dešimtuką įdomiausių testamentų Europoje. Juo po Igno  Karpio mirties (1809 m.) nurodoma ne tik pastatyti Joniškėlyje nemokamą universitetinę pradžios mokyklą baudžiauninkų vaikams ir universitetinę ligoninę miestelio gyventojams, bet ir atleisti nuo baudžiavos, suteikti laisvę bei skirti po trisdešimt olandiškų auksinių naujo gyvenimo pradžiai daugiau kaip dešimčiai tūkstančių Karpių giminės baudžiauninkų.

Testamento vykdymas buvo patikėtas Vilniaus universitetui, pirmos dvi dalys buvo įgyvendintos jau 1810 m., o apie laisvę baudžiauninkams kukliai nutylėta.

Šį ir daugelį kitų faktų, persipynusių su kraują stingdančiom legendom ekskursijos dalyviai atmintyje nešiosis ilgai. Kelionė į žvakėmis apšviestą praeitį po naktinę Rėkyvą buvo intriguojantis ir prasmingas renginys, dar kartą įrodęs, kad mūsų aplinkoje pilna istorinės atminties lobių, kuriuos sužinoti, įsiminti ir kuriais pasinaudoti nori vis daugiau šiauliečių ir miesto svečių. Tai buvo galimybė pasididžiuoti, kad gyvename mieste su unikalia ir turtinga istorija.

Europos paveldo dienų’16 organizatorė – Šiaulių miesto savivaldybė.