Ką būtina žinoti apie ligą, kuri atima kvėpavimą?
Ar žinote, kad sveikas suaugęs žmogus per minutę įkvepia 7-8 litrus oro, o tai yra 550 litrų gryno deguonies per dieną? Tuo tarpu idiopatine plaučių fibroze sergančiam žmogui sukvėpuoti tokį kiekį deguonies yra tikras iššūkis. Ši plaučius pažeidžianti liga nėra dažna, tačiau labai sunki – pagal savo eigą ji netgi prilyginama vėžiniam susirgimui.
Deja, nors šiandien Lietuvoje turime visas galimybes diagnozuoti idiopatinę plaučių fibrozę ir jos gydymui skirti inovatyvius vaistus, informacijos apie pačią ligą vis dar trūksta. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės į gydytojus dažnai kreipiasi pavėluotai – kuomet liga jau būna įsisenėjusi.
Apie ligą įspėjantys ženklai
Nesibaigiantis kosulys, oro trūkumas lengvo fizinio aktyvumo metu, pavyzdžiui, lipant laiptais, o taip pat išklausant plaučius girdimas tarsi atsegamos lipnios juostelės garsas – tai ankstyvi idiopatinės plaučių fibrozės simptomai. Ligai progresuojant simptomai sunkėja – oro trūkumas arba kosulys juntami netgi būnant ramybės būsenoje. Tad sergantiesiems pasidaro sunku valgyti, kalbėti telefonu ar nusiprausti. Visi išvardinti simptomai juntami dėl to, kad sergant idiopatine plaučių fibroze plaučių audinys randėja ir kietėja, todėl plaučiai negali normaliai funkcionuoti.
Kuo liga vėliau diagnozuojama, tuo prastesnės jos gydymo prognozės. Todėl labai svarbu į simptomus nenumoti ranka, o jiems nepraeinant ilgesniam laikui – kreiptis į gydytoją. Ypač dėmesingi pasireiškusiems simptomams turėtų būti vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės, nes ši liga dažniausiai nustatoma tokio amžiaus ir dažniau vyrams nei moterims.
Tyrimų amplitudė – plati
Tikslios idiopatinės plaučių fibrozės atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau yra įrodymų, kad ligos atsiradimą gali lemti genetiniai veiksniai, rūkymas, darbas užterštoje aplinkoje, virusinės infekcijos, gastroezofaginio refliukso liga. Todėl apsilankius pas gydytoją svarbu jį informuoti apie visus galimus rizikos veiksnius, nes tai gali padėti nustatyti tikslią ligos diagnozę.
Diagnozuojant ligą atliekami tokie tyrimai kaip krūtinės ląstos rentgenograma, kvėpavimo funkcijos tyrimas, kompiuterinė tomografija, plaučių biopsija ar bronchoskopija. Įtarus ligą gydytojas gali paskirti vieną arba kelis iš šių tyrimų.
Sergantiems – pats naujausias gydymas
Iki šių metų vasaros idiopatinei plaučių fibrozei gydyti Lietuvoje nebuvo jokio specifinio gydymo. Tačiau gera žinia ta, kad šia liga sergantys pacientai nuo šių metų birželio vidurio Lietuvoje jau gali būti gydomi inovatyviais vaistais, kurie yra kompensuojami 100 proc. Tai nauja terapija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Idiopatinė plaučių fibrozė – labai sudėtinga liga. Dėl šios priežasties ją nustato ir gydymą inovatyviais vaistais paskiria ne vienas gydytojas, o multidisciplininė gydytojų komisija specializuotuose gydymo centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.
Europoje idiopatine plaučių fibroze serga 110 000 pacientų. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje diagnozuojama 35 000 naujų ligos atvejų. Lietuvoje vyrų sergamumas yra 20,2 iš 100 tūkst. gyventojų, moterų – 13,2 iš 100 tūkst.