Kova su neatsakingais šiukšlintojais Vilniuje įgauna pagreitį

Iš automobilių bagažinių kraunamos statybinės atliekos, savavališkai prie konteinerių paliekami nenaudojami buities prietaisai ar baldai – tokius vaizdus skirtinguose Vilniaus miesto mikrorajonuose kiekvieną dieną stebi vaizdo kameros. Jau pusę metų trunkanti bendra atliekų tvarkytojų ir miesto valdžios iniciatyva padėjo išaiškinti ne vieną tokį pažeidėją, o užterštumas šalia stebimų konteinerių sumažėjo maždaug 20 proc.

„Nuo balandžio mėnesio startavusi prevencinė stebėjimo kamerų akcija, kaip reikšminga investicija į švarios aplinkos puoselėjimą ir gyventojų atliekų tvarkymo įpročių ugdymą, pasiteisino su kaupu. Bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistais aktyviai kovojame su pažeidėjais. O viešindami stebėjimo kamerų užfiksuotus realius pavyzdžius stengiamės užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje, parodyti, kaip nereikėtų elgtis“, – sakė ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Įpročiams keisti reikia laiko

Dėl gausėjančio probleminių sostinės vietų sąrašo stebimi objektai – konteinerių aikštelės, reguliariai keičiasi, taip siekiant įvertinti stebėjimo kamerų kaip prevencinės priemonės efektyvumą. „Kartu su savivaldybės atstovų pagalba atrinkome mikrorajonus, konkrečias jų vietas, kur stambiagabaritėmis atliekomis perkrauti ar apstatyti konteineriai jau yra tapę įprastu reiškiniu“, – apie dabartinę situaciją pasakojo D. Skrupskelienė.

Pasak namų administravimo bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovės Aurelijos Dapkūnienės, šalia daugiabučių esančiose konteinerių aikštelėse paliekamos didelių gabaritų atliekos – jau įsisenėjusi problema.

„Gyventojų įpročiai sunkiai keičiasi – šalia konteinerių nuolat paliekami nereikalingi ar sulūžę baldai, padangos, statybinės atliekos, sezoniškai – pavasarį arba rudenį – sukraunamos ir nugenėtų šakų krūvos, kitos buityje susidarančios nekomunalinės atliekos. Ryškėja tendencija, kad didžiausi kiekiai tokių atliekų aptinkami po savaitgalio, kadangi šalia daugiabučių esančios aikštelės yra prieinamos visiems ir tuo savavališkai naudojasi ne vien aplinkinių namų gyventojai“, – pasakojo A. Dapkūnienė, pridurdama, jog lyginant su ankstesniais metais tokių atliekų mažėjimas visgi pastebimas.

Aiškėja probleminių vietų žemėlapis

„Mano būstas“ atstovės teigimu, statybinių atliekų tvarkymo problema ypač aktuali tuose rajonuose, kur statomi nauji namai ir naujakuriai ne visada pasirūpina po remonto likusiomis atliekomis. Taip pat ši problema neaplenkia ir Vilniaus miesto centro.

„Kaip problemiškiausius ir labiausiai nuo neatsakingų šiukšlintojų kenčiančius mikrorajonus galima išskirti Antakalnį, Žvėryną, Naujamiestį ir Senamiestį. O tokią jų padėtį daugiausia lemia būtent geografinė vieta ir gyventojų skaičius“, – atskleidė A. Dapkūnienė.

Pavyzdžiui, itin judri Antakalnio transporto arterija – Antakalnio gatvė – miestą jungia su Nemenčinės kryptimi įsikūrusiais kolektyviniais sodais, tad netoli gatvės esančios konteinerių aikštelės yra patogi vieta grįžtant į miestą atsikratyti sodo ir kitomis atliekomis. Kituose mikrorajonuose šią problemą aštrina didelis bendrų konteinerių aikštelių naudotojų skaičius, kuris auga sulig naujų gyvenamųjų būstų statyba.

Kur dėti stambiagabarites atliekas?

Pasak D. Skrupskelienės, didelių gabaritų atliekos dažniausiai šalinamos blogiausiu keliu – metant į antrinių žaliavų ar komunalinius konteinerius, sandėliuojant šalia jų ir tik nedidelė atliekų dalis pasiekia specialias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

„Dėl šios priežasties neatmetame galimybės, kad ateityje stebėjimo kamerų skaičius augs, o kartu plėsis ir stebimų vietų mastas. Šiuo metu svarstome šią prevencinę iniciatyvą vykdyti ne tik Vilniuje, bet ir kitose savivaldybėse“, – tolesnius planus dėstė „Ecoservice“ atstovė.

Šiuo metu stambiagabaritės atliekos Vilniuje priimamos penkiose aikštelėse, įsikūrusiose Liepkalnio g. 113b, Pumpėnų g. 10, Pramonės g. 209s, Graičiūno g. 36c, Pilaitės pr. 50. Kiekvienas gyventojas per metus gali nemokamai pristatyti iki 500 kilogramų stambiagabaričių, namų remonto atliekų. Priimamos ir pavojingos atliekos – akumuliatoriai, gyvsidabrio turinčios atliekos, baterijos ir galvaniniai elementai. Tuo tarpu šalinantiesiems atliekas savavališkai gresia baudos.