Su ikiteisminio tyrimo medžiaga leista susipažinti visiems Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams
Spalio 28 d. į Generalinę prokuratūrą atvykę Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai buvo supažindinti su ikiteisminio tyrimo dėl įtarto rinkėjų papirkimo Šilutės rinkimų apygardoje medžiaga.
Anksčiau su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo supažindinti keturi Komisijos nariai, tačiau Komisijos vertinimu, to nepakako norint priimti sprendimą, kuris gali turėti įtakos galutiniams Seimo rinkimų rezultatams. Atsižvelgus į Komisijos pirmininko Zenono Vaigausko prašymą, buvo leista su tyrimo duomenimis susipažinti visiems Komisijos nariams.
Supažindinimas vyko laikantis visų tokiais atvejais taikomų procedūrinių reikalavimų, todėl kiekvienas Komisijos narys asmeniškai raštu įsipareigojo neatskleisti dar nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenų. Supažindinimas, kuriame dalyvavo 15 iš 16 komisijos narių, truko virš dviejų valandų.
Minimas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai šių metų spalio 6 dieną Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pasiekė informacija apie galimą rinkėjų papirkinėjimą. Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad grupė Šilutės gyventojų per pirmąjį rinkimų turą į Lietuvos Respublikos Seimą už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlė balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų. Šiuo metu tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad iš viso galėjo būti papirkta virš 120 rinkėjų. Įtarimai dėl rinkėjų papirkinėjimo organizavimo bei vykdymo yra pareikšti iš viso 11-ai asmenų. Jokiai politinei partijai ar kitam juridiniam asmeniui įtarimai šiuo metu nėra pareikšti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos įtariamųjų gyvenamosiose bei kitose patalpose, apklausta apie 30 liudytojų, gauta kitų svarbių tyrimui duomenų. Šiuo metu byloje atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai. Siekiant, kad šis tyrimas būtų atliktas kuo išsamiau, objektyviau ir per kuo trumpesnį laiką, buvo priimtas sprendimas sudaryti prokurorų bei tyrėjų tyrimo grupę ir pavestą šiam tyrimui vadovauti, jį organizuoti ir kontroliuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta, kad trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Tiems, kurie sutinka perleisti savo balsą už pinigus ar kitokį atlygį, taip pat numatytos atitinkamos bausmės. Rinkėjo balsavimas už atlygį, pasiūlymas balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 289 iki 579 eurų.
