Plungės meras paprašė, kad arboristai įvertintų Laisvės alėjos liepas
Spalio 26 dieną Savivaldybėje mero Audriaus Klišonio kvietimu lankėsi Lietuvos arboristikos (medžių globos) centro direktorius Sigitas Algis Davenis, kuris yra ir Tarptautinės arboristų draugijos narys. Kompetentingo specialisto paprašyta įvertinti planuojamoje rekonstruoti Laisvės alėjoje augančių liepų būklę.
Savivaldybėje arboristo S. A. Davenio įžvalgų apie medžių ir krūmų miesto teritorijoje sodinimą, jų priežiūrą, genėjimą išklausė meras A. Klišonis, vicemeras Mindaugas Jurčius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigas einantis Tomas Jocys, Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, Savivaldybės ekologė Edita Lydienė, Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas.
Dėkodamas lektoriui, kad rado laiko atvykti į Plungę, meras A. Klišonis pažymėjo, jog yra daug neišspręstų klausimų dėl želdinių priežiūros Plungės mieste ir savivaldybėje.
A. Klišonis kalbėjo, jog Plungė yra prie didelių permainų slenksčio, mat kelioms miesto zonoms atnaujinti bus pritrauktos didelės tikslinei teritorijai sutvarkyti skirtos lėšos. Darbus planuojama pradėti nuo Babrungo slėnio ir Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Pastarasis objektas Plungei svarbus kaip Oginskio laikus menantis palikimas.
„Medis lietuviui brangus nuo neatmenamų laikų. Dėl Laisvės alėjoje augančių liepų yra visokių nuomonių. Mes tikimės specialisto įžvalgų, kad, priimdami sprendimą, turėtume svarių argumentų, ką reikia įvertinti, ką galima keisti“, – paprašė pripažinto arboristo vertinimo Plungės meras.
S. A. Davenis kalbėjo, kad medžiai yra įspūdingi mūsų kraštovaizdžio gyvieji organizmai, jų sauga nuo 1924 metų užsiima Tarptautinė arboristų draugija. Tačiau medžių sveikata pastaruoju metu priklauso ne tiek nuo gamtos, kiek nuo žmogaus.
„Yra 24 būdai, kaip mieste numarinti medį. Medžio priežiūra kiekviename jo egzistencijos etape skiriasi, kaip ir žmogaus. Juk ne veltui sakoma „Lenk medį, kol jaunas!“, tačiau šiais urbanizacijos laikais mieste medis teišgyvena vidutiniškai 70 metų, nes jautriai reaguoja į taršą, klimato kaitą, netinkamą priežiūrą. Sodinti medžius mieste reikia atsakingai, būtina planuoti, kiek galima skirti augalams vietos, kokią rūšį pasirinkti, nes ne visi medžiai mėgsta genėjimą. Jau yra sukurti reglamentai, kaip mieste prižiūrėti medžius. Miesto augalai turi būti inventorizuoti, o jų dokumentuose turi atsispindėti, kada augalas tręštas, kada ir kieno genėtas, kad šį darbą atlikę specialistai neštų atsakomybę“, – kalbėjo S. A. Davenis.
Lietuvos arboristikos centro vadovo paprašyta vietoje įvertinti Laisvės alėjoje augančių liepų fiziologiją ir patarti, ar bandyti šiuos medžius gelbėti, ar vis dėlto sodinti jaunus medelius, paliekant tą patį Oginskių laikus menantį sodinukų išdėstymo zigzagu principą.
S. A. Davenis kalbėjo, jog, sodindamas medį, žmogus turi numatyti, kaip tas medis atrodys po 50–70 metų. Šiuo konkrečiu atveju, kalbant apie Laisvės alėją, kuri bus iš naujo grindžiama, reikia gerai pagalvoti ir įvertinti, ar verta investuoti į senus augalus. Pasak arbortisto, yra požymių, kurie patyrusiam specialistui ir be medžių tyrimo tomografu leidžia daryti išvadą, kuris Laisvės alėjos medis dar galėtų išstovėti kelis dešimtmečius, o kurio amželis jau eina į pabaigą.
„Mes patys Laisvės alėjos be medžių neįsivaizduojame, tačiau, sprendžiant dėl jos rekonstrukcijos, patarkite, ką prie ko turime derinti: medžius prie alėjos ar alėją prie medžių?“, – klausė specialisto vicemeras M. Jurčius.
Apžiūrėjęs liepas, S. A. Davenis kalbėjo, jog iš visų alėjos medžių dar būtų prasmės gelbėti alėjos pradžioje augančias liepas. Jeigu bus apsispręsta Laisvės alėjoje sodinti jaunus medelius, arboristas patarė nesirinkti mažalapės liepos, kuri ypač neatspari miesto taršai, o sodinti kitos rūšies liepas, pvz., olandišką liepą, kuri labai atspari genėjimui, todėl alėjoje bus galima suformuoti vienodus žaliuosius kupolus.
