Antibiotikai nepadės pasveikti nuo gripo ar peršalimo
Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui ir didėjant sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis mums visiems kyla didesnė grėsmė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kaip saugotis, kad nesusirgtume, o jeigu jau susirgome – kaip nepakenkti sau.
Kauno departamento duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje buvo 49,4 atvejo 10 000 gyventojų. Gripo virusų plitimas laboratoriniais tyrimais dar nepatvirtintas, vyrauja kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos.
Pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų yra šios:
- Atsparumą ligoms mažinančių situacijų vengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, jeigu esate sušilę.
- Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
- Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus bei apavą. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
- Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra ne mažiau kaip 1 metras.
- Sirgti namuose. Pajutus peršalimo simptomus rekomenduojama likti namuose, ne tik dėl to, kad taip greičiau pasveikstama, bet ir dėl kartu dirbančių ar besimokančių asmenų. Net ir į darželį sergantys vaikai neturi būti priimami.
- Nuo kai kurių žiemą siaučiančių ligų (pvz. gripo, pneumokokinės infekcijos ir kt.) galima pasiskiepyti. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Antibiotikai nepadės pasveikti nuo peršalimo ar gripo
Primename, kad susirgus, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią negalavimų priežastį ir paskirs gydymą. Sunegalavus jokiu būdu negalima „išsirašyti“ vaistų sau pačiam, ypač antibiotikų. Pirmiausia, reikėtų žinoti, kad antibiotikai neveikia virusinių infekcijų. Be to, antibiotikai gali sukelti nemalonių šalutinių reiškinių, tokių, kaip viduriavimas, pykinimas ar bėrimas.
Todėl neužsiimkime savigyda antimikrobiniais vaistais, nes taip ne tik galime pakenkti sau, bet ir prisidėti prie antimikrobinio atsparumo problemos didėjimo. Neatsakingai vartojant šiuos preparatus, bakterijos tampa vaistams atsparios ir darosi vis sunkiau įveikti tam tikras ligas. Naujausi duomenys patvirtina, kad visoje Europos Sąjungoje daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų, o atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai.
Raginame antibiotikus vartoti tik, jeigu juos paskyrė gydytojas, ir vartoti juos tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Primename, kad visais atvejais įsigyjant ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus,, reikia būti ypač atsakingiems, todėl:
- Niekada nemėginkite įsigyti antibiotikų be recepto.
- Niekada nekaupkite antibiotikų vėlesniam gydymui.
- Jokiais atvejais nevartokite po ankstesnio gydymo likusių antibiotikų.
- Niekada nesidalykite antibiotikų likučiais su kitais žmonėmis.
Nekaupkite antibiotikų likučių. Jeigu gavote daugiau antibiotikų dozių (pvz. tablečių, kapsulių), nei jums buvo skirta, pasiteiraukite vaistininko, ką daryti su likusiais vaistais.
