Zapyškio bažnyčia švytės ir naktį

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia turėtų tapti dar romantiškesnė ir patrauklesnė – Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį pristatytas šventovės aplinkos sutvarkymo projektas.

„Nemuno slėnyje stovinti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas unikaliausių Lietuvos architektūros paminklų“, – įsitikinę architektas Gintaras Prikockis. Rengdamas projektą, jis rėmėsi istoriniais ir archeologiniais šaltiniais, piešiniais, senomis nuotraukomis.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad šventovės aplinkos tvarkymo darbai galėtų prasidėti jau kitų metų pavasarį.

Archeologas Mantas Daubaras bažnyčios šventoriuje atliko būtinus archeologinius tyrimus. Pasitvirtino spėjimai, kad prie bažnytėlės kadaise buvo kapinės, o netoli klegėjo turgaus aikštė. Šventorių juosė mūrinė tvora, kuri XX a. pradžioje buvo nugriauta. Šalia šventovės buvo išsidėstę miestelio gyventojų trobesiai.

Nustatytas, kad kultūrinis sluoksnis šventoriaus teritorijoje prasideda maždaug 40 cm gylyje. G. Prikockis tvirtino, kad tai netrukdys išlyginti veją ir atlikti kitus aplinkos tvarkymo darbus.

Specialistai taip pat atliko ir bažnyčios sienų polichrominius tyrimus. Ant sienų rasta gotikinės tapybos likučių, XVIII a. konsekracijos kryžių šešėlių, įdomus ir balkono sijos dekoras.

Restauratoriai siūlo kryžius konservuoti, o neišlikusius atkurti pagal analogiškus pavyzdžius. Konservavimo ir restauravimo darbams reikėtų maždaug 77 tūkst. eurų.

Kitas svarbus darbas – apšvietimas. „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia atrodo vieniša, todėl ją reikėtų apšviesti taip, kad būtų matoma ir iš toli“, – įsitikinęs G. Prikockis.

Šventoriuje architektas siūlo įrengti žalią veją, o aikštėje – grindinį arba specialią smulkių akmenėlių dangą. Ant Nemuno šlaito būtų įrengtas ilgas, keramine danga dengtas suolas. „Keramiką papuoštume saulutėmis ir kitais ornamentais, kuriuos radome ant senovinių koklių. Nuo suolelio bus galima gėrėtis ir šventove, ir įspūdingais Nemuno slėnio vaizdais“,- aiškino sumanymą architektas.

XX a. pradžioje pradėjus eksploatuoti Ežerėlio durpyną, iki Zapyškio buvo nutiestas siaurasis geležinkelis. Vietoje buvusios geležinkelio sankasos, atkarpoje tarp Šakių plento ir Nemuno, G. Prikockis siūlo įrengti pėsčiųjų taką ir jį taip pat apšviesti.

Architektė Violeta Beigienė siūlė atkurti simbolinius šventoriaus vartus ir nepamiršti želdinių. Pasitarimo dalyviai taip pat diskutavo apie apžvalgos aikštelės įrengimą.

Ateityje planuojama sutvarkyti bažnyčios stogą, grindis, perstatyti balkoną, įrengti šildymo ir gaisrinės saugos sistemas, atlikti kitus darbus.