Lietuvai kuriantys jaunieji profesionalai pristatė vykdytų projektų rezultatus

Šią savaitę darbus baigė jau ketvirtoji užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir Ūkio ministerijos inicijuotos Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ karta. Metus laiko dirbę su investicinės aplinkos gerinimo ir šalies konkurencingumo didinimo projektais dalyviai pristatė savo darbo rezultatus Vyriausybės kanceliarijoje ir aptarė projektų tęstinumo galimybes.

„Noriu padėkoti už jūsų  labai profesionalius ir  reikalingus darbus, už jūsų iniciatyvas ir dalyvavimą    šiame projekte. Tai, ką jūs nuveikėte, kokį įspūdį palikote bendravusiems  su jumis žmonėms,  yra  svarbu ir  ekonominės  naudos, ir  visuomeniniu  požiūriu.  Jūs  esate   talentingi, įžvalgūs ir atsakingi ateities Lietuvos   kūrėjai“, – teigė rezultatų pristatymo renginyje dalyvavęs laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas Algirdas Butkevičius.

JPP „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė taip pat pasidžiaugė, kad, nepaisant dėl nepakankamo finansavimo ketvirtosios programos kartos dalyvių skaičiui sumažėjus tris kartus, jų pasiekti rezultatai stebina.

Dalyvių teigimu, programos metu įgytos kompetencijos ir patirtis bei užmegzti kontaktai prisideda renkantis tolimesnį karjeros kelią. „Dar ne visi iš mūsų esame apsisprendę dėl tolimesnės veiklos, tačiau panašu, kad visi liksime Lietuvoje, o dalis iš mūsų jau dabar planuoja rinktis viešąjį sektorių“, – sako programos dalyvė Modesta Kairytė. Ji prisipažino iš pradžių nesitikėjusi, kad per tokį trumpą laiką viešajame sektoriuje visgi įmanoma pasiekti valstybinės reikšmės pokyčių.

Ketvirtoji JPP karta startavo 2015 m. lapkričio mėnesį, programoje dalyvavo 10 jaunųjų profesionalų, įvykdyta 11 projektų ūkio konkurencingumo skatinimo srityje. Dalyviai dirbo Ūkio ministerijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, agentūrose „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“, Turizmo departamente .

Apie JPP „Kurk Lietuvai“ metu parengtus projektus

Siekiant padidinti viešojo sektoriaus renginių efektyvumą, Ievos Česnulaitytės ir Gretos Juodokaitės projekto metu paruošti renginių vertinimo įrankiai. Jie skirti valstybės institucijose renginius organizuojantiems specialistams ir valstybės lėšomis finansuojamų renginių organizatoriams. Parengti remiantis tarptautinėmis renginių vertinimo praktikomis ir pritaikyti Lietuvos viešajam sektoriui įrankiai padės išsiaiškinti, ar renginiai yra efektyvi priemonė įgyvendinant numatytus uždavinius, strateginius valstybės prioritetus, kaip juos galima tobulinti ir kokybiškiau komunikuoti renginių rezultatus. Bandomojo projekto metu įrankiai jau pradėti taikyti Kultūros taryboje įgyvendinant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio projektus.

Šiemet ypač daug dėmesio skirta problemoms, kurios aktualios regionams. Vienas tokių projektų – motyvacinės sistemos savivaldybėms pritraukti privačias investicijas sukūrimas, kurio metu Dovilė Meliauskaitė ir Jonas Vadapalas išanalizavo savivaldybių finansavimo sistemą ir sukūrė alternatyvų finansavimo modelį. Nauja siūloma sistema atsižvelgia į pagrindinę savivaldybių motyvaciją stabdančią problemą – automatinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymą, kuris nepriklauso nuo pasiektų savivaldybės rezultatų. Dalyviai pažymi, kad pagal naująjį modelį aktyviai investicijas pritraukiančios savivaldybės galėtų pasilikti daugiau per mokesčius savivaldybėje surenkamų lėšų, o skiriamos lėšos būtų skirstomos atsižvelgiant į išlaidų poreikį. Įvykdžius siūlomą sisteminę reformą, valstybės lėšos būtų panaudojamos efektyviau, o savivaldybės būtų labiau motyvuotos aktyviai veikti ir pritraukti kuo daugiau investicijų. Siūloma naujovė aptarta su Finansų ministerijos, savivaldybių, verslo asociacijų atstovais. Visos šalys pritaria pasirinktai krypčiai.

JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių dėka pirmą kartą išanalizuotas gamybinės įmonės steigimo procedūrų kelias, kurį turi nueiti norintieji pradėti gamybinį projektą Lietuvoje. Ugnės Kerdokaitės ir Karolio Navicko atlikta analizė parodė, kad būtina nedelsiant tvarkyti šią sistemą, nes tai gali užtrukti net 522 dienas. Per jas įmonė turi aplankyti 18 atskirų institucijų ir pateikti 249 dokumentus. Ilgos ir ne visada efektyvios procedūros, dalyvių skaičiavimu, valstybei kainuoja 11,368 mln. eurų per metus, o verslo įmonės patiria 33,539 milijonų eurų ekonominį nuostolį. Dalyvių teigimu, siekiant optimizuoti procedūras būtina savivaldybėse diegti LEAN metodiką, jie taip pat pateikė siūlymus, kaip tai turėtų būti įgyvendinta.

Neringos Stroputės ir Modestos Kairytės vykdyto projekto metu įvertintas Visagino regiono potencialas pritraukti investicijas. Atlikto tyrimo metu padaryta išvada, kad Visagino potencialas pritraukti investuotojus slypi ne atominės energetikos žmogiškuosiuose ištekliuose ir jų kompetencijose. Projektų vadovės pažymi, kad vidutinis atominėje elektrinėje dirbančių darbuotojų amžius yra 51 metai, tik 15 proc. jų lietuvių kalba yra gimtoji, anglų kalba taip pat kalba tik apie 15 proc. darbuotojų. Tačiau galimybė pritraukti gamybinius projektus egzistuoja dėl gamybai pritaikytos infrastruktūros ir Visagine veikiančio geriausio Lietuvoje profesinio rengimo centro, rengiančio ypač aukštos kvalifikacijos specialistus gamybos sektoriui. Savivaldybės tarybai ir administracijai pristatytas tolesnių veiksmų planas, kuriam pritarta ir kurį įgyvendinus Visaginas taps dar patrauklesnis užsienio investuotojams.

Živilė Nečejauskaitė ir Ramūnas Dzemyda Valstybiniame turizmo departamente analizavo, kodėl į šalį atvykstančiųjų turistų skaičiaus Lietuvoje auga, bet jie šalyje apsistoja vis trumpiau. Spręsdami šią problemą projektų vadovai pirmą kartą Lietuvoje susegmentavo tikslines rinkas pagal socialines grupes ir specifinius jų poreikius, pateikė siūlymus, kokie komunikacijos kanalai ir kokia informacija galėtų būti aktuali atitinkamoms grupėms ir paskatintų jas iš anksto planuotis ilgesnės trukmės keliones Lietuvoje. Dalyviai taip pat pateikė siūlymus atnaujinamam turizmo informacijos svetainės tinklalapiui, kuriame bus palengvintas vartotojo kelias, atsižvelgiant į jo poreikius ir pomėgius, bei pasiūlė priemonę – turisto kortelę, kuri padėtų užtikrinti, kad jau po Lietuvą keliaujantys turistai čia pasiliktų ilgiau.