Norintiesiems pradėti socialinį verslą kaime – ES parama

Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, gali gauti ES paramą ir socialiniam verslui kaime kurti. Šio verslo projektų Lietuvoje dar nėra daug įgyvendinta, todėl daugeliui galimų pareiškėjų kyla klausimų, koks tai verslas ir kaip tapti „socialiniu verslininku“.

Žemės ūkio ministerija, besirengdama pirmajam kvietimui teikti paraiškas pagal šią priemonės veiklos sritį, šiemet pavasarį surengė Socialinio verslo konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau kaip 10 socialinio verslo „praktikų“, taip pat institucijų, atsakingų už socialinio verslo koncepcijos parengimą ir įgyvendinimą bei socialiniam verslui atstovaujančių organizacijų atstovai, kurie dalijosi savo patirtimi, vyko darbas grupėse. Vėliau Žemės ūkio ministerija vykdė ir socialinio verslo mokymus galimiems pareiškėjams, konsultantams, kuriuose dalyvavo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovai. Šį rudenį minėtajai Agentūrai buvo organizuoti specialūs mokymai, skirti pasirengti vertinti socialinius verslo projektus.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ parama teikiama ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje pradėti. Paramos gali kreiptis veiklą pradėjęs (veikęs pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą) ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo arba ją pradėsiantis fizinis asmuo. Norintis gauti paramą privatus juridinis asmuo turi būti naujai įsteigtas  – įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos.

Socialinis verslas turi atitikti 4 pagrindinius kriterijus

Socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Norintys teikti socialinio verslo projektus, turi žinoti, kad jų kuriamas verslas turi atitikti keturis pagrindinius kriterijus.

I KRITERIJUS. Pagal savo įstatus ar kitą įstatymu nustatytą juridinio asmens steigimo dokumentą vykdoma nuolatine ekonomine veikla siekiama pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio. Svarbiausia pradedant kurti socialinį verslą yra įvardyti aiškią, konkrečią viziją (ką norime pasiekti?); misiją (kaip ketiname tai įgyvendinti?); išryškinti problemą (kokią socialinę problemą norime spręsti, ar ji yra aktuali, kiek ji yra opi, ar užtenka kompetencijų).

Socialinio verslo atveju, skirtingai nuo tradicinio verslo, pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į socialinės problemos (vienišų senolių, neprižiūrėtų vaikų, sunkumų patiriančių šeimų, jaunimo užimtumo ar profesinio mokymo ir t. t.) aktualumą konkrečioje vietovėje.

Naudos gavėjai (tikslinė grupė) turi būti įvardyti labai aiškiai, taip pat numatyta, kaip norima  paveikti tikslinę grupę, kokios paslaugos bus teikiamos, kokios priemonės taikomos, kas siūloma.

II KRITERIJUS. Gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai. Reinvestavimas – tai nusistatytos pelno lėšų dalies skyrimas socialinei misijai įgyvendinti, bet ne dalijimas tarp akcininkų ar dalininkų.

Pradedantiesiems socialinį verslą būtina suvokti, kad toks verslas yra tarsi gyvenimo būdas. Vykdant jį būtina reinvestuoti ne mažiau kaip 50 proc. gaunamo pelno į socialinio verslo veiklas, jo plėtrą, kokybės gerinimą ir pan.

III KRITERIJUS. Socialinis verslas yra valdomas atsakingai ir skaidriai, įtraukiant į valdymą suinteresuotuosius subjektus ar jų teisėtus atstovus, kuriems daro poveikį vykdoma veikla. Tai reiškia, kad veiksmai ir numatomos plėtros kryptis yra derinami ir su naudos gavėjais, ir su kitais galimais suinteresuotais asmenims.

IV KRITERIJUS. Socialinis verslas yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus ar kitų organizacijų. Šis kriterijus neužkerta kelio organizacijoms bendradarbiauti (keistis informacija, teikti pagalbą), bet jokia organizacija negali daryti įtakos socialinio verslo tikslams, keisti jų misijos, kištis į lėšų skirstymo procesus, nustatyti prioritetus.

Projektai turi atitikti Sumanios specializacijos strategijos prioritetines kryptis

Pareiškėjas, norintis gauti  ES paramą verslui kaime kurti, turi surinkti bent 60 atrankos balų iš 100 galimų, kad jo paraiška būtų vertinama. Ketinantiems vystyti socialinį verslą pareiškėjams suteikiama 15 balų. Taip pat 5 balai skiriami, jeigu verslas bus vystomas pagal sumaniosios specializacijos strategiją.

 Projekto atitiktis Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių prioritetams yra naujovė pareiškėjams. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad projektai turi atitikti prioritetų teminiams specifiškumams pagal:

1) Sumanios specializacijos krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų veiksmų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-291/4-176;

2) Sumanios specializacijos krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-290/4-175;

3) Sumanios specializacijos krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų veiksmų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-59/4-48;

4) Sumanios specializacijos krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetų veiksmų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-133/4-88;

5) Sumanios specializacijos krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetų veiksmų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-422/4-293;

6) Sumanios specializacijos krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-363/4-239.

Patvirtintuose Sumanios specializacijos krypčių prioritetų veiksmų planuose nurodytas vienas iš uždavinių yra kurti ir į rinką diegti naujas technologijas, produktus, procesus, metodus.

Pareiškėjo parengtame verslo plane turi būti pagrindžiama, kaip projektas prisideda prie Sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos ir bent vieno šioje programoje nustatyto prioriteto veiksmų plano įgyvendinimo; aprašomos konkrečios savybės, išmatuojamos charakteristikos, techniniai sprendimai ir pan., kuriais pasižymės naujai kuriamas produktas, kuriamo produkto inovatyvumas: kokiomis naujomis savybėmis, lyginant su rinkoje esančiais analogais, pasižymės numatomi produktai; pateikiami palyginimai (jei įmanoma, palyginant konkrečius parametrus) su rinkoje esančiais analogais ar artimiausiais pakaitalais; pateikiamas kuo platesnis numatomo tyrimų rezultatų panaudojimo aprašymas, jeigu, neatlikus tyrimų, neįmanoma apibrėžti konkrečių išmatuojamų produkto savybių (taikoma, jei bus atliekami tyrimai); apibūdinama, kaip ir kodėl minėti produkto pranašumai yra svarbūs vartotojams (nurodomas vartotojų poreikis); nurodoma, kokią naudą nauji produktai teiks vartotojams, kokias vartotojų problemas, kurių sprendimui inicijuojamas projektas, išspręs.

Dėl projektų atitikties Sumanios specializacijos strategijos prioritetinėms kryptims Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai jau konsultavosi ir su daugiau patirties šioje srityje turinčia Lietuvos verslo paramos agentūra.

Žemės ūkio ministerija primena: paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ galima teikti iki gruodžio 16 d.