Jaunimo problemos jaunimo akimis

Jaunimo problemos Lietuvos politikos padangėje gana populiari tema, kuria politikai mielai pasisako ir siūlo įvairius jų sprendimo būdus. Ne išimtis ir neseniai praūžusi rinkimų agitacijos audra, kur buvo įvardinta tiek problemų bei jų sprendimo būdų, kad net pats jaunimas nežinojo, kad tiek jų turi.

Kokias problemas mato pats jaunimas ir kaip jas spręsti papasakojo Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mantvydas Šemeta.

Visai neseniai, prieš rinkimus, ne vienas politikas vardijo jaunimo problemas ir siūlė jų sprendimo variantus. Ar Jūsų ir politikų matomos problemos sutampa? Kokios pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria jaunimas?

Problemų yra nemažai, tačiau apie dalį tų, kurias mes jaučiame ir matome, politikai net nekalba.

Žinoma, yra visuotinai įvardijamų ir jos tikrai aktualios. Tai patyčios mokykloje ir artimoje aplinkoje, savižudybės, smurtas šeimoje, vaikai globos namuose. Jos egzistuoja, didžioji dalis daugiau ar mažiau yra sprendžiamos.

Tačiau matome daug problemų, apie kurias net nekalbama arba kalbama per mažai. Tai švietimo lygis valstybinėse mokyklose – vieni vyriausių mokytojų Europoje, vadovėlių trūkumas, mokymo kokybė, informacinių technologijų pritaikymas, mokyklų inventoriaus atnaujinimas.

Be to mokyklose mes ne tik mokomės, tad kyla jaunimo užimtumo pertraukų metu klausimas, jaunimo užimtumas popamokinėje veikloje, regionuose jauni žmonės stokoja inventoriaus, vietų kur galėtų burtis turiningai veiklai, t.y. jaunimo centrų, galimybių pasiekti artimiausius kultūros centrus, kad ir bibliotekas.

Taip pat iki šiol ganėtinai ribotos nepilnamečių galimybės dirbti ir mokytis tuo pat metu, mokykloje pasigendame kompetencijų, kurios būtų pritaikomos ir darbo rinkoje, ugdymo, finansinio raštingumo stoka. Jaunos šeimos susiduria su problemomis kai reikia derinti šeimą ir darbą ar studijas.

O alkoholis? Juk tai politikų bene dažniausiai įvardijama problema.

Alkoholio tema politikų daugiau naudojama dėl galimybės susirinkti politinį kapitalą, kaip ir kitos amžinos ir skambios temos – korupcija, nusikaltimai. Kalbant apie šią temą sveiko proto matome mažai. Aišku, nesakome, jog problemos dėl nepilnamečių vartojančių alkoholinius gėrimus nėra. Bet ši problema yra pasekmė, o ne priežastis. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kokias galimybes ir alternatyvas šiandien jaunimas turi, iš kurių galėtų rinktis.

Jau yra sukurta pakankamai daug alkoholio vartojimo ribojimų: reklamos draudimas dienos metu, amžiaus cenzas, vartojimo viešose vietose draudimas. Palyginti su užsienio valstybėmis, pavyzdžiui Vokietija, kur vartojimas viešose vietose nedraudžiamas ir amžiaus cenzas nėra toks aukštas, priklausomai nuo gėrimų stiprumo, mes turime daug griežtesnes sąlygas.

Galiojanti griežta tvarka nulėmė tai, kad jau dabar jaunimo tarpe alkoholio problema smarkiai mažėja. Nors situaciją ir bandoma dramatizuoti. Štai Ramūnas Karbauskis dar praėjusią savaitę vienoje radijo laidoje teigė, kad Lietuvoje vaikai iki 18 metų išgeria daugiausiai pasaulyje. Deja, tokios informacijos šaltinis liko nutylėtas. Galbūt todėl, kad tarptautinių tyrimų duomenys rodo ką kita.

2015 m. atliktame Europos narkotikų ir priklausomybių monitoringo centro tyrime ESPAD dalyvavo 35 Europos šalys. Jo duomenimis, pagal jaunuolių alkoholio vartojimo dažnumą per pastarąsias 30 dienų, lietuvaičiai užima paskutiniąsias vietas ir rikiuojasi šalia tokių šalių kaip Švedija, Estija, Islandija ir Norvegija. Pozityviai nuteikia ir tai, kad lietuviai per kartą suvartoja gerokai mažiau alkoholio nei Skandinavų jaunimas ir pagal šį rodiklį taip pat atsiduria reitingų lentelės apačioje.

Be to daugėja jaunuolių, kurie sulaukę 16-os dar nei karto gyvenime nevartojo alkoholio. Per pastaruosius ketverius metus tokių vaikinių ir merginų skaičius mūsų šalyje išaugo 8 proc. – nuo 5 proc. iki 13 proc.

Tyrėjai pastebi, kad situacija Lietuvoje yra geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios 1995 metais: daugiau abstinentų, mažiau gėrusiųjų per paskutinius 12 mėnesių ir 30 dienų iki apklausos, mažiau nesaikingo gėrimo atvejų ir jie prasidėjo vėliau, santykinai vėliau išgeriamas pirmasis alkoholis, rečiau vartojami stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Tačiau alkoholio problema yra patogi politikams, nes ji iš esmės kalba apie blogį, tad belieka tik pasiūlyti gėrį – staigų sprendimą: uždraudimą ar pan. Tačiau šioje kovoje tikėtis greitų rezultatų yra naivu.

Kokius problemos sprendimo būdus matote?

Manome, kad draudimais pasiekti teigiamo problemos sprendimo rezultato neįmanoma. Ir net juose trūksta nuoseklumo. Neseniai vykusi prekybos centrų kampanija, kai buvo reikalaujama dokumentų iš visų, buvo šimtą kartų veiksmingesnė, nei bet kuri iki šiol naudota priemonė. Sveikatos apsaugos ministerija investuoja ir kuria fondus išleisdama 1,3 mln. eurų per metus, tačiau rezultatai migloti. Čia buvo apčiuopiamas rezultatas, bet patys politikai iniciatyvą sužlugdė.

Jei kalbame apie jaunimą, reikia suprasti, jog didmiesčiuose bei regionuose situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Tad ir priemonės problemai spręsi turi būti visiškai skirtingos. Regionuose labai trūksta galimybių išreikšti save bei įgyvendinti iniciatyvas: klubų, skate parkų, krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelių. Žiemą regionuose apskritai nėra vietų, kur saugiai ir šiltai galėtų susirinkti jaunimas.

Paklaustas, kodėl vartoja alkoholį, jaunimas dažniausiai įvardija dvi priežastis – užimtumas ir „pritapimas prie bendraamžių“. Tam veiksmingos priemonės ir yra susijusios su alternatyvių veiklų paieška, o pritapimui – mentorystės programos, „kitos pusės“ parodymas, bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis.

Grįžkime prie švietimo sistemos. Kaip manote, ką reiktų keisti pirmiausiai?

Labai trūksta asmenybės ugdymo. Esminė švietimo problema yra ta, kad ji neugdo savikritiškos ir savarankiškos asmenybės, kuri savo protu ir sąžine gali nuspręsti, kas jai tinkama, kas ne. Labai svarbu, kad mokykloje besimokantis žmogus įgytų ne tik žinias, bet ir valią jas pasiekti. Viena yra žinoti faktus (svaigalai kenkia, gadina sveikatą, trumpina gyvenimą ir t.t.) visai kita yra suvokti pasekmes ir pasirinkti, kas svarbiau – dirbti mėgstamą darbą ir būti profesionalu savo srityje, to tikslingai siekti, ar pritapti prie draugų ir būti gatvės, kiemo pastumdėliu? Ar gaunamus kišenpinigius investuoti į mėgstamą būrelį, tam tikras medžiagas bei įrankius mėgstamam darbui atlikti (pvz., rankdarbių gamyba ir jų pardavimas yra galimybė gauti papildomų pajamų) ar cigarečių įsigijimui?

O kaip jaunų žmonių emigracija? Kas galėtų ją sustabdyti?

Emigracija kaip reiškinys niekada neišnyks, turime judėjimo laisvę ir visada atsiras žmonių, kurie norės patirti gyvenimo kitoje šalyje, kitokioje kultūroje teikiamas galimybes. Emigracija turi daugybę pozityvių aspektų, kai žmonės išvyksta norėdami siekti specifinių žinių ar karjeros aukštumų. Reikėtų galvoti, kaip sustabdyti tą emigraciją, kuri pasirenkama nematant jokių galimybių savo šalyje.

Turime siekti, kad jauni žmonės rastų daugiau motyvacijos likti Lietuvoje. Svarbiausia – užtikrinti, kad jaunimas turėtų galimybę įgyti kokybišką, rinkos poreikius atitinkantį išsilavinimą ir rastų darbą, kuriame galėtų realizuoti savo idėjas, panaudoti įgytas žinias bei kompetencijas, o už tai gautų adekvatų atlygį.