Vilniaus miesto skola sumažinta 20,2 mln. eurų
Vilniaus skola mažėja – nuo metų pradžios iki dabar sostinės skolos sumažintos net 20,2 mln. Eur. Nuo pat kadencijos pradžios, jau pusantrų metų Vilniaus skola nebeaugo ir išliko stabili. Tuo tarpu praėjusioje kadencijoje miesto skola augo kasmet – per ketverius metus ji padidėjo 150,7 mln. Eur, t.y. nuo 241,3 mln. išaugo iki 392 mln. Eur. Šiandien Vilniaus miesto skola yra 29,1 mln. Eur mažesnė, nei praėjusios tarybos kadencijos pabaigoje – 362,9 mln. Eur.
Didelę dalį dabartinės skolos – 136,3 mln. eurų – sudaro savivaldybės paskolos. Miestas skolinosi investiciniams projektams tokiems kaip Vilniaus ugdymo įstaigų modernizavimas, naujų darželių kūrimas, aplinkkelio statyba, 43 mln. paskola paimta miesto įsiskolinimams grąžinti. Kita dalis – 226,6 mln. Eur – ūkinės skolos įvairioms viešąsias paslaugas vilniečiams teikiančioms įmonėms. 106 mln. Eur savivaldybė skolinga už miesto ūkio darbus bei viešojo transporto paslaugas. 64 mln. Eur skola – švietimo įstaigų reikmėms.
Atsakingas valdymas ir lėšų taupymas lėmė tai, jog dabartinė sostinės skola yra 29,1 mln. Eur mažesnė nei kadencijos pradžioje (2015 m. balandžio mėn.). Savivaldybei sutaupyti padėjo ir reikšmingi susitarimai su bankais: šių metų pavasarį Vilnius su „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialu pasirašė kreditavimo sutartį, kuria sumažino vidutinę skolinimosi kainą. Dar vienas reikšmingas susitarimas šį pavasarį – su AB Šiaulių banku ir AB DNB banku pasirašyti susitarimai dėl 59,3 mln. eurų refinansavimo – paskolų ir bankų perimtų skolų grąžinimo, kurias suformavo dar praėjusios kadencijos valdžia. Šių sutarčių bendra nauda vilniečiams – apie 400 tūkst. eurų per metus sutaupytų išteklių, kuriuos iki šiol savivaldybė turėdavo skirti palūkanoms.
 |
Visiškai įvykdytas ir 2016 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto pajamų planas – sausio-spalio mėnesiais faktiškai gauta 427 204,6 tūkst. Eur pajamų, nors buvo planuota – 442 135,9 tūkst. Eur. Daugelio pajamų metiniai planai vykdomi sėkmingai, o kai kurių mokesčių – jau įvykdyti net ir metiniai planai. Daugiausiai viršplaninių pajamų gauta iš nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, mokesčių už aplinkos teršimą, pajamų iš valstybės rinkliavos ir kt. Šiais metais dotacijų iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų gauta 178 375 tūkst. Eur, iš jų 18 600 tūkst. Eur Finansų ministerija pervedė savivaldybei kaip dotaciją iš valstybės biudžeto – gyventojų pajamų mokesčio kompensaciją pagal pasirašytą taikos sutartį.
