Paroda ir filmas apie gyvenimą, kuris yra „Tik ėjimas“

Gruodžio 2 dieną Ignalinos krašto muziejuje pristatyta trečioji menininko Gvido Kovėros fotografijos paroda „Tikėjimas“, kurioje eksponuojami pastarųjų septynerių metų ieškojimai. Autorius, kuris visus sutiko dūdmaišio muzika,  sakė, kad paroda gimusi iš  kelionių po Indiją ir Nepalą, kur jis atrado save ir kur nuolat sugrįžta kaip į namus.  „Visas gyvenimas  yra tikėjimas, jei netikėsi, tiesiog sugriūsi…“, – sako fotografas, televizijos operatorius, filmų kūrėjas ir muzikantas.

Kelionės, vaizdų ir įdomių detalių paieškos jau daugelį metų užima svarbią vietą menininko gyvenime. Fotografuodamas jis tarsi sustabdo, įamžina pačią būtį, pasirodančią įvairiais pavidalais, įskaitomą žmonių veiduose, paslaptinguose peizažuose ar senųjų miestų pastatuose, kartais nustebinančią šviesos, šešėlių žaismu: „tai lyg bandymas perteikti labai asmenišką požiūrį į tikėjimą ir sakralumą“.

Gvidas Kovėra labai įdomiai pasakojo apie kiekvieną fotografiją, prisimindamas to laiko nuotaikas ir jausmus, pristatydamas rytietišką filosofiją, žmonių gyvenimo būdą, šventes, sudėtingą dievybių sistemą ir apeigas. Jo teigimu, didžiausia laimė, kai tarsi atsitiktinai atsiduri tam tikroje vietoje ir tam tikru metu, kai tau atsiveria slėpiningas vaizdas ir mintis. „Stebuklai ant visų vienodai byra, tik reikia atmerkti akis ir gaudyti trupinėlius“,– sako fotografas. Net ir ši paroda yra savotiškas stebuklas. Visus jai organizuoti reikalingus pinigus tiesiog davė vienas  draugas.

Tikėjimą menininkas vadina tiesiog „tik ėjimu“, kuris įgauna prasmę, kai veda į aukščiau, į tai, ko žmogus trokšta ir nuolat ieško. Kiekvienam tai labai asmeniškas dalykas, tačiau savo esme vienijantis visur, kiekviename pasaulio kampelyje,  gyvenančius ir skirtingas religijas išpažįstančius žmones.

Parodos autorių sveikinusi savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė dėkojo jam už įdomias nuotraukas ir  pasakojimus ir už tai, kad iš  didelio plataus pasaulio į mažą Ignaliną jis atvežė šilumos, šviesos ir gražią žmonių bendravimo, tikėjimo ir prasmingo gyvenimo pamoką.

Kovėra sakė, kad Ignalina jam jau seniai atrastas kraštas, kuriame labai stipri ir gera energetika:  „Jau vien Ladakalnis ko vertas“. Čia jis dar  žada atvykti su koncertine programa, kurią pristatys kartu su savo bičiuliais. G. Ko­vė­ra or­ga­ni­zuo­ja Lie­tu­vos dūd­mai­ši­nin­kų su­si­pū­ti­mus,  gro­ja ir tra­di­ci­nę lie­tu­vių liau­dies, ir imp­ro­vi­za­ci­nę mu­zi­ką pro­jek­tuo­se „Keis­to folk­lo­ro gru­pė“, „Ly­la“ su Ve­ro­ni­ka Po­vi­lio­nie­ne, „Ty­los La­ba­no­ro“ su Pet­ru Vyš­niaus­ku.

Na o parodos svečius autorius dar pakvietė pažiūrėti filmą „Dangaus avys“, kuriame, nors filmuota Lietuvoje, užfiksuota stebėtinai daug rytų filosofijos detalių, ramaus neskubaus ir labai paprasto gyvenimo tekėjimo, tik ėjimo, mėgavimosi smulkmenomis ir kiekviena akimirka. Mintis sukurti šį filmą kilo aplankius Dzūkijoje gyvenantį  seną draugą, kuris pasakė,  kad ruošiasi „Amžiaus žygiui“ – gins aveles šimtą kilometrų iš Dargužių į Kabelius. Žygio pagrindinis organizatorius sumanus verslininkas Audrius Jokubauskas mielai sutiko filmuojamas. Beliko palydėti keistuolius nelengvame kelyje. „Visa ką pavyko nufilmuoti kelionės metu sudėjau į filmą, filmą apie žmones bandančius būti „prie žemės“, apie debesis avimis virtusius, mūsų krašto žmonių gražumą, buvimo savimi įdomumą ir truputį apie meilę…“. Filmo žiūrėtojai buvo vaišinami džiovintais obuoliais ir obuolių kompotu, o filmui pasibaigus, niekas neskubėjo skirstytis, tokį ramumą ir gerumą širdyje kiekvienas pajuto.