Kauno regiono paveldo specialistai tiesia bendradarbiavimo tiltus
„Svarbu ne dejuoti, o ieškoti sprendimų. Kartu mes galime daugiau“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas penktadienį Raudondvario dvare vykusiame Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio specialistų ir regiono savivaldybių atstovų pasitarime.
KPD Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus taip pat džiaugėsi regiono savivaldybių bendradarbiavimo rezultatais. Šiemet atgaivinta daug kultūros paveldo objektų, ypač pasikeitė III forto teritorija, gražiais renginiais pasitiktos žydų kultūros paveldo dienos.
Ypač daug darbų imasi Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės: kartu kuriami turizmo maršrutai, tiesiami dviračių takai, dedama daug pastangų gaivinant Kauno tvirtovės fortus.
Birštonas prieš keletą metų vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo senų fasadų atnaujinimo programą, šiemet ją sėkmingai įgyvendina ir Kauno miesto savivaldybė – atgyja senieji Laisvės alėjos pastatai.
V. Makūnas pasakojo apie sunkumus, kuriuos teko įveikti gaivinant paveldo objektus. Vienas tokių – Raudondvario dvaras. Sovietmečiu tai buvo apleista teritorija: buvusiame žirgyne stovėjo traktoriai ir telkšojo tepalų balos, o oranžerija priminė daržinę, ne ką mažiau buvo apleista ir pilis.
„Pamenu, kaip buvo sunku įtikinti tuometinę Žemės ūkio inžinerijos instituto vadovybę, kad perduotų savivaldybei istorinius pastatus“, – prisiminė meras.
Per keletą metų į dvarą buvo investuota maždaug 9 mln. eurų, iš kurių pusę sumos skyrė Kauno rajono savivaldybė.
Šiandien Raudondvario dvaro ansamblis – reprezentacinė Kauno rajono vieta, kurioje susitiko trys Baltijos šalių prezidentai, lankosi kitų valstybių delegacijos, diplomatai, turistai. Buvusiame dvaro žirgyne įrengtame menų inkubatoriuje vyksta profesionaliojo meno koncertai.
Kultūros renginiais ir senovinių motociklų kolekcija traukia privačiomis lėšomis gaivinamas Žemaitkiemio (Babtyno) dvaras.
Kita Kauno rajono puošmena – gotikinė XVI a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje – viena seniausių mūrinių bažnyčių šalyje, vadinama Lietuvos bažnyčių motina. Jau yra parengtas šios šventovės sutvarkymo projektas, pavasarį turėtų prasidėti darbai.
Savivaldybė skiria daug dėmesio ir mediniam paveldui, kurio gausu Kačerginėje, Kulautuvoje, Čekiškėje.
Dvi Kačerginės tarpukario laikų vilos – viena priklausiusi generolui Pranui Vaiciuškai, kita inžinieriui Viktorui Rėklaičiui – jau baigtos prikelti naujam gyvenimui.
Gerokai sunykusią P. Vaiciuškos vilą maždaug prieš du metus iš Kauno rajono savivaldybės įsigijo ir savo lėšomis atnaujino Kauno maratono klubo vadovas Algirdas Pukis.
Savivaldybės pastangomis atnaujintoje V. Rėklaičio viloje įkurtuvės planuojamos jau kitą savaitę.
Vilą V. Rėklaitis pastatė 1934-aisiais. Sovietmečiu joje veikė ambulatorija.
Į atnaujintą pastatą planuojama perkelti seniūnijos administraciją, o bokštelyje įkurti Kačerginės miestelio muziejų, Turizmo informacijos centro filialą.
