20 gruodžio, 2016
Kultūros ministerijos informacija

Žymiam choreografui Krzysztofui Pastorui – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas

Gruodžio 17 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą, Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikė choreografui Krzysztofui Pastorui. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto meno vadovas, choreografas Krzysztofas Pastoras apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už nuopelnus Lietuvos baletui ir šokio menui, baleto trupės garsinimą pasaulyje, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

„Krzysztofas Pastoras – ypatingas menininkas, pasaulinio garso choreografas, Lietuvos publikai padovanojęs nuostabius savo kūrinius, o, svarbiausia, įkvėpęs kūrybai jaunuosius lietuvių baleto artistus. Dėkojame maestro už jo talentą ir indėlį į Lietuvos baletą“, – sakė kultūros ministrė.

Krzysztofas Pastoras yra sukūręs baletų daugybei geriausių baleto trupių: Švedijos karališkasis baletas, Maskvos didžiojo teatro Baleto trupė, Škotijos baletas, Vašingtono baletas, Dresdeno opera ir baletas, Izraelio baletas, Flamandijos baletas, Lenkijos nacionalinės operos baletas (Góreckio Trečioji simfonija, 1994), Lietuvos nacionalinis baletas, Latvijos nacionalinis baletas, Dunojaus baletas, Vengrijos nacionalinis baletas, Brno nacionalinis baletas, Ankaros valstybinis baletas, Australijos baletas, Vakarų Australijos baletas, Naujosios Zelandijos karališkasis baletas ir Honkongo baletas. 2011 m. Krzysztofas Pastoras oficialiai pradėjo eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovo pareigas.

Vienas iškiliausių Europos choreografų jubiliejinei šventei pasirinko Vilnių, nors šiuo metu K.Pastoras vadovauja ir Lenkijos nacionaliniam baletui, be to, yra ilgametis Olandijos nacionalinio baleto kviestinis choreografas.

Krzysztofas Pastoras 1975 m. baigė Gdansko baleto mokyklą, tais pačiais metais tapo Lenkijos šokio teatro (Poznanė) trupės nariu, kur bendradarbiavo su Conradu Drzewieckiu. Nuo pirmųjų sukurtų baleto vaidmenų skleidėsi išskirtinis ir perspektyvus menininko talentas, jis tapo vienu ryškiausių jaunųjų baleto šokėjų. 1979 m. K.Pastoras persikėlė į Lodzės Teatr Wielki, 1983 m. tapo Liono (Prancūzija) Le Ballet de l‘Opera solistu, kur atliko pagrindinius vaidmenis Gray‘aus, Veredono, Hanso van Maneno, Kurto Jooso ir kitų žymių kūrėjų spektakliuose. 1985 – 1995 m. K.Pastoras šoko Olandijos nacionaliniame balete (Het Nationale Ballet), dirbo su choreografais Carolyn Carlson, Nilsu Christie, Nacho Duato, Rudi van Dantzigu, Janu Linkensu, Eduardu Locku, Hansu van Manenu, Maguy Marinu, Toer van Schayk, Nina Wiener ir Peteriu Wrightu. Solistas atliko vaidmenis klasikiniuose, neoklasikiniuose ir moderniojo šokio spektakliuose.

Pirmąjį baleto spektaklį K.Pastoras pastatė Lodzėje 1986 m. vykusiame tarptautiniame Gala pasirodyme. Sukūręs keletą baletų Olandijos nacionalinio baleto mokomosioms programoms, 1992 m. jis sukūrė itin gerai įvertintą baleto spektaklį, skirtą teatro repertuarui –„Šostakovičius – kamerinė simfonija“. Nuo 1995 m. K.Pastoras yra laisvai samdomas choreografas ir ilgainiui tapo tarptautinėje scenoje atpažįstamu ir vertinamu choreografu. Choreografo projektai nuolat įtraukiami į svarbiausių pasaulio festivalių (Olandijos, Edinburgo ir kt. festivalių) programas, su dideliu pasisekimu rodomi tarptautiniuose baleto konkursuose. K.Pastoras sukūrė daugiau kaip 50 baletų, tarp jų didelės sėkmės susilaukusius „Nereikia švelnumo…“, „Šviesoje ir šešėliuose“, „Kurtas Weilis“, „Don Žuanas“, „Tristanas“, „Pavojingi ryšiai“ ir Australijos baletui skirta „Fantastinė simfonija“. K. Pastoras dirba ir gimtosios Lenkijos nacionalinėje operoje Varšuvoje. Čia jis pastatė pagal Richardo Wagnerio muziką sukurtą baletą „Tristanas“. Iš karto po pirmųjų choreografo apsilankymų Varšuvoje teatro generalinis direktorius Waldemaras Dąbrowskis pasiūlė jam Lenkijos nacionalinės operos Baleto trupės meno vadovo vietą. Šis žingsnis suteikė trupei meninę nepriklausomybę ir leido ją paversti Lenkijos nacionaliniu baletu.

K.Pastoras buvo Groningene surengto tarptautinio choreografijos konkurso žiuri narys, Jaunųjų šokėjų Eurovizijos konkurso Varšuvoje, Niujorko tarptautinio baleto konkurso ir Lenkijos nacionalinio šokio konkurso Gdanske vertinimo komisijų narys.

2010 m. K. Pastorui buvo įteiktas prestižinis Lenkijos teatro artistų sąjungos apdovanojimas Terpsichorė. Lenkijos Respublikos kultūros ministerija ir Nacionalinio paveldo fondas 2011 m. skyrė menininkui aukščiausią šalies kultūrinį apdovanojimą – Gloria Artis aukso medalį už choreografinius laimėjimus visame pasaulyje bei pastangas keliant Lenkijos baleto meninį lygį ir prestižą.

Choreografas jau beveik 20 metų kuria Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Per tą laiką net septyni K.Pastoro baletai išvydo rampos šviesas Vilniuje: 2002 metais pastatytas Mindaugo Urbaičio baletas „Acid City“, 1997 ir 1998 metais įspūdingai inscenizuoti vienaveiksmiai baletai „Karmen“ (pagal G. Bizet ir R. Ščedrino muziką) ir „Vasarvidžio nakties sapnas“ (pagal F. Mendelssohno-Bartholdy kūrinį), kuriuose šoko to meto Lietuvos baleto žvaigždės Eglė Špokaitė, Mindaugas Baužys ir kt.

Per pastaruosius penketą metų K.Pastoras, kaip LNOBT baleto meno vadovas, Vilniuje pastatė „Tristaną ir Izoldą“ (2012), „Spragtuką“ (2014), „Bolero“ (2015), „Romeo ir Džuljetą“ (2016). K.Pastoras Vilniuje iniciavo nacionalinių baletų – Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlionio“ ir Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ – pastatymus. Taip pat pradėtos rengti choreografinės dirbtuvės „Kūrybinis impulsas“, leidžiančios atsiskleisti baleto trupės šokėjams nauju amplua. Šiame projekte debiutavęs jaunas choreografas Martynas Rimeikis jau sukūrė vienaveiksmį baletą didžiojoje scenoje „Visur kur mes nebuvom“, rengiasi naujo baleto premjerai 2017 metais. K.Pastoras sugeba atskleisti jaunų baleto šokėjų talentą, atskleisti jų kūrybinį potencialą.

Greta atnaujinamos klasikos („Don Kichotas“, „Spragtukas“) LNOBT baleto repertuaras pasipildo ryškių šiuolaikinių choreografų darbais (Itziko Galili „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“, 2015); numatoma Mauro Bigonzetti „Piaf“ premjera, 2017).

Krzysztofas Pastoras formuoja LNOBT baleto trupę, kuri aukštu profesiniu lygiu geba pateikti tiek klasiką, tiek šiuolaikinį baletą, kurios repertuarą puošia ir saviti nacionaliniai kūriniai.


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Regionų naujienos