Būtinos sąlygos karpiukams žiemoti
Karpių šiųmetukų žiemojimas yra sudėtingas ir labai atsakingas gamybinis procesas, nuo kurio priklauso žuvų ūkio veiklos sėkmė. Todėl organizuojant karpių žiemojimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas karpių šiųmetukų laikymo sąlygoms.
Karpių šiųmetukų žiemojimo tvenkinyje iškertamos kelios kontrolinės (1,0–1,5 X 2,0–2,5 m ) eketės, pro kurias stebima šiųmetukų elgsena. Eketės neturi užšalti. Nuo jų nuolat šalinamas sniegas, ledas ir kontroliuojamas vandens cheminis ir dujinis režimas, temperatūra, vandens pratekėjimas ir kt.
Žiemą labai svarbu nuolat sekti deguonies kiekį tvenkinio vandenyje, jo kiekis turi būti ne mažesnis kaip 4–5 mg/l. Pastebėjus deguonies kiekio sumažėjimą iki 3–4 mg/l, reikia skubiai padidinti vandens pratekėjimą. Jeigu tai nepadeda, vanduo aeruojamas. Aeruojama tol, kol deguonies kiekis žiemojimo tvenkinio vandenyje pakyla iki 4–5 mg/l.
Žiemojimo tvenkiniuose vanduo gali būti aeruojamas įvairiais įrenginiais (aeratoriais, orapūtėmis, purškimo prietaisais ir kt.).
Žiemojimo tvenkiniuose svarbu palaikyti kiek galint vienodesnę vandens temperatūrą (1,0°C). Vandens temperatūros kritimas (iki 0,1–0,2)°C labai neigiamai veikia karpių šiųmetukus. Nepakankamai įmitę karpių šiųmetukai sunkiai pakelia ilgai trunkantį tokios žemos vandens temperatūros poveikį. Aukštesnė vandens temperatūra taip pat nepageidautina, nes gali sukelti intensyvesnį parazitų vystymąsi ir žuvų judėjimą. Žiemojimo tvenkiniuose vandens temperatūra matuojama 1 kartą per parą.
Kitas svarbus vandens kokybės rodiklis ‒ aktyvioji vandens reakcija (pH). Karpiams tinkamiausias vanduo, turintis pH ‒ 7–8 (nuo neutralios iki silpnai šarminės). Rūgšti arba labai šarminė vandens reakcija nepageidautina, nes sukelia žuvų judėjimą.
Per visą žuvų žiemojimo tvenkinyje laikotarpį palaikomas pastovus vandens lygis. Žiemojimo tvenkiniuose vandens lygio kitimas nepageidautinas, jis jaudina žuvis, priverčia jas daugiau judėti ir intensyviau naudoti sukauptas maisto medžiagų atsargas.
Kartą per mėnesį privalomas išsamus cheminis vandens kokybės tyrimas.
Žiemojimo tvenkiniuose žuvys nuolatos stebimos. Patikrinimo metu pastebėjus intensyvesnį žuvų judėjimą, žuvų pasirodymą viršutiniuose vandens sluoksniuose (eketėse), reikia ieškoti priežasties. Žuvų judėjimo priežastimi gali būti pablogėjęs vandens cheminis ar dujinis režimas, žuvų ligos. Jei patikrinimo metu žiemojimo tvenkinio vandens cheminis ar dujinis režimas normalus, tiriamos žuvys. Tokiu atveju kontrolinėse eketėse sugaunama 20–30 šiųmetukų, jie apžiūrimi, atliekami patologiniai ir biocheminiai tyrimai.
Pavasarį (nutirpus ledui) karpiukai išgaudomi iš žiemojimo tvenkinių ir suleidžiami į iš anksto gerai paruoštus auginimo tvenkinius. Prieš tai karpiukai (dabar jau metinukai) atidžiai apžiūrimi išoriškai, patikrinama jų sveikatos būklė, tada jie suleidžiami į keturių komponentų profilaktines vonias, kurios mažina žuvų užsikrėtimo parazitais riziką.
Nustačius žuvų užsikrėtimą parazitais, be profilaktinių priemonių būtina atlikti gydymą. Gydymas visada efektyvesnis, jeigu karpiai pradedami gydyti ligos pradžioje.
