Mokyklose neturi būti amžinų vadovų

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis pradedamos taikyti švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, nustatoma skaidresnė vadovų atranka ir veiklos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda. 

Prezidentė yra gavusi ne vieną skundą iš mokyklų bendruomenių, kurias vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo viršesne savo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams. Mokyklų kolektyvai ir tėvai neturi galimybių pakeisti susiklosčiusios ydingos padėties ir inicijuoti pokyčių.

Pasak šalies vadovės, mokyklos nuopelnai, ugdant vaikus, atveriant jiems pasaulio pažinimą, yra neįkainojami. Tačiau dalies švietimo įstaigų valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai ir nubloškia valstybę į nepažangiųjų gretas. Pagal mokinių pasiekimus Lietuva tarp 28 ES valstybių užima tik 21 vietą.    

Mokyklų atsinaujinimas yra siejamas su šiuolaikiniu vadovavimu, tačiau daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovų vadybinis stažas yra perkopęs 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų. 

Prezidentė įstatymo pataisomis siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai direktorius galės vadovauti tik dvi kadencijas. Vienos kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos jis turės iš naujo dalyvauti viešame konkurse. 

Daugelyje užsienio šalių, pirmaujančių pagal vaikų pažangumą, pavyzdžiui, visose Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, yra taikomos terminuotos sutartys su švietimo įstaigų vadovais.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma įvesti griežtesnį mokyklų vadovų veiklos kasmetinį vertinimą. Jeigu dvejus metus iš eilės veikla įvertinama nepatenkinamai, vadovas yra atleidžiamas iš pareigų. Siekiant išvengti situacijų, kokia pastaruoju metu yra susiklosčiusi, pavyzdžiui, Vilniaus P. Vileišio progimnazijoje, Marijampolės Mokolų pagrindinėje mokykloje ir kitose švietimo įstaigose, įstatymu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad, kilus įtarimui dėl švietimo įstaigos vadovo veiklos, pradedamas tarnybinis patikrinimas ir vadovas laikinai nušalinamas nuo pareigų.

Įstatyme numatyta skaidrinti ir depolitizuoti mokyklų vadovų atranką ir stiprinti mokyklos savivaldą. Į vadovų atrankos komisijos sudėtį bus įtraukti tėvai ir socialiniai partneriai. Mokyklų tarybų veikloje negalės dalyvauti politikai, nuo kurių valios dažnai ir priklausydavo mokyklų vadovų likimai.   

Švietimo įstaigų vadovais galės būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.