Iš Pramonės prospekto Plungėje liko tik skambus pavadinimas

Sausio 3 dieną Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, mero patarėjas Gintautas Vaitkevičius, Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas, Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus  specialistai Vaclovas Matavičius ir Virginijus Kazragis išsiruošė į apleistų teritorijų pramoninėje miesto dalyje apžiūrą.

Meras A. Klišonis pažymėjo, kad nuo 2017-ųjų įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeitė paskutinį iki šiol galiojusį, dar sovietmečiu priimtą įstatymą – Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Naujame dokumente – nemažai pasikeitimų: nebelieka tokios bausmės kaip areštas, keičiamos piniginės baudos, dalis nusižengimų perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą. Pažymėtina, kad daugiau galių kontroliuoti ir vertinti tam tikras fizinių ir juridinių asmenų veikas nuo šiol turės ir savivaldybės, mat, kodekse įteisinta, kad daugiau administracinių nusižengimų bylų būtų nagrinėjama ne teisme. Meras A. Klišonis pirmiausia atkreipė dėmesį į griežtesnę apleistų ar neprižiūrimų miesto plotų kontrolę.

Pirma išvyka – į pramonei skirtą miesto teritorijos dalį. Tenka apgailestauti, kad daugelis anksčiau klestėjusių  įmonių Pramonės prospekte, Stoties, Salantų gatvėse beliko tik plungiškių atmintyje. Buvusios gamybinės bazės, kiti įvairios paskirties statiniai dabar ištuštėję, apleisti, yrantys ir šiuo metu labiau tinkantys ne verslui, bet… menui – kaip instaliacija ir vaizdinis fonas kokiam nors kuriamam filmui apie gamtos stichijų ar karo nusiaubtas teritorijas.

Siekti geresnio miesto estetinio įvaizdžio – tik vienas pirmosios išvykos po apleistas miesto teritorijas uždavinys.

Meras A. Klišonis sakė, jog turi dar vieną tikslą, mat, sulaukė užklausų iš vienos Danijos kompanijos, taip pat – metalo gaminių įmonės apie galimybę Plungėje pradėti verslą. Investuotojus domino  4-5 hektarų ploto žemės sklypai, interesantai pageidavo, kad jie būtų kuo arčiau geležinkelio.

Laisvos valstybinės žemės plotus vietoje, pasitelkęs žemėlapį, parodė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas V. Matavičius. Ne vienas laisvas sklypas yra Salantų gatvėje, taip pat – prie pat geležinkelio linijos. Su Pramonės prospektu taip pat ribojasi net du alksnynai (0,5 ir 1,5 ha ploto), kurie priskiriami valstybinių miškų teritorijai.

Pramonei skirtame kvartale (tarp Salantų ir Stoties gatvių) yra laisvos valstybinės žemės sklypai po 2, taip pat 4,3 ir beveik 4,8 ha ploto.

Visgi, tiek meras A. Klišonis, tiek miesto seniūnas G. Domarkas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kaip šioje miesto dalyje elgiamasi su išsinuomota valstybine žeme. Štai bankrutavusiai bendrovei „Adakris“ iki šiol priskirtas didelis žemės plotas. Bankrutavusi įmonė už nuomojamą valstybinę žemę nebemoka jokių mokesčių, o bankroto administratorius nė piršto nepajudina, kad situaciją pakeistų.

Meras A. Klišonis, kaip vieną iš galimų variantų, pasiūlė buvusiam „Adakriui“ priskirti žemės tik apie išlikusius bendrovės statinius, o kitur suformuoti laisvus valstybinės žemės sklypus kitiems galimiems jų naudotojams.

Diskusijų sukėlė ir pramonės rajone likusių nebenaudojamų pastatų ir kitokių statybinių  konstrukcijų avarinė būklė. Štai iš senosios KMK-114 bazės beliko tik griaučiai, didžioji dalis statinių pripažinti bešeimininkiais, todėl kyla klausimas, kada ir kas bus pajėgus sutvarkyti tokią didžiulę apleistą teritoriją. V. Matavičius sakė, jog privatus asmuo per aukcioną nusipirko gabalėlį žemės (apie 17 arų), planuoja čia pradėti automobilių ardymo verslą. Galėtų įsikurti ir stambus verslas, mat, greta liko apie 4,8 ha laisvos valstybinės žemės. Tiesa, sklypas šiuo metu vietomis užžėlęs beveik 6 metrų aukštumo beržais. Jei atsirastų interesantas, iš sklypo tektų iškelti ir aukštos įtampos elektros liniją.

V. Matavičius sakė, kad buvo pasirodę investuotojų, kurie Plungės pramonės rajone  ieškojo pirkti sklypų kartu su nebenaudojamais statiniais, tačiau buvę įmonių akcininkai ar pastatų dalininkai, pajutę pinigus, užsiprašydavo „kosminę“ kainą, ir sandoris neįvykdavo.

Paskutiniais duomenimis, miesto pramonės kvartale vienas aras žemės kainuoja apie 900 eurų. Jei sklypas patrauklus, aukcione žemės kaina dar labiau išauga.

Šiuo metu miesto pramonės rajone yra apie 10 ha laisvos valstybinės žemės.