Ar tikrai į pieną pridedama cukraus?
Gyventojai sunerimę – kas atsitiko pienui, kefyrui, kodėl į juos pradėjo dėti cukrų? Tokius klausimus pastaruoju metu išgirsta Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai.
Galime nuraminti – pieno, kefyro etiketėje, tiksliau toje etiketės dalyje, kuri vadinama maistingumo deklaracija, nurodytas cukrų kiekis – tai tik piene natūraliai esančio pieno cukraus, vadinamo laktoze, kiekis.
Natūralus pieno cukrus – laktozė
Laktozė pienui suteikia saldų skonį ir, priklausomai nuo pieno riebumo, sudaro 30-45 procentus visų su pienu gaunamų kalorijų. 2,5 procentų riebumo piene vidutiniškai yra 88,5 procentai vandens, 2,5 procentai riebalų, 3,4 procentai baltymų, 4,9 procentai laktozės, likęs mažiau nei 1 procentas atitenka mineralinėms medžiagoms (kaliui, kalciui, fosforui, natriui ir kt) ir vitaminams.
Cukrų kiekį privaloma nurodyti ženklinimo etiketėje
Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. visose Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo reikalavimas maisto produktų etiketėse pateikti maistingumo deklaraciją. Maisto produkto maistingumo deklaracija – tai informacija apie maisto produkto energinę vertę ir tam tikras sudėtyje esančias maistines medžiagas: riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekį.
Cukrūs (dar vadinami paprastaisiais angliavandeniais) – tai monosacharidai ir disacharidai, tokie kaip gliukozė, galaktozė, fruktozė (vaisių cukrus), sacharozė (cukrus), pieno cukrus – laktozė ir kt. Taigi, nurodyti cukrų (visų monosacharidų ir disacharidų), ne tik geriausiai visiems žinomo disacharido sacharozės, t. y. cukraus, kiekį yra privaloma.
Pieno cukrus laktozė – dar vienas cukrų, disacharidas, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės. Piene laktozės paprastai yra per 4,8 procento (literatūroje nurodoma, kad gali būti 3,6-5,5 procentų). Žodis „laktozė“ (lot. lac, kilmininkas – lactis) reiškia pieną, o galūnė -ozė reiškia cukrų. Rauginant pieną laktozės mažėja, todėl kefyre, rūgpienyje jos yra mažiau nei piene (3-4 procentai).
Laktozės netoleravimas
Dalis žmonių netoleruoja pieno, nes jų organizme trūksta laktozę skaidančio fermento. Laktozės netoleravimo pagrindiniai klinikiniai požymiai yra pykinimas, vėmimas, spazminiai pilvo skausmai, pilvo pūtimas, viduriavimas. Šio fermento trūkumas gali būti įgimtas arba atsirasti po įvairių žarnyno susirgimų. Lietuvoje laktozės netoleruoja per 30 procentų gyventojų.
Jeigu cukraus bus pridėta gaminant maisto produktą, tai atsispindės sudedamųjų dalių sąraše
Maisto produktų etiketėje privaloma pateikti ir sudedamųjų dalių sąrašą, kuriame nurodomos visos maisto produkto sudedamosios dalys (ingredientai) pagal svorį mažėjančia tvarka. Taigi, jeigu cukraus (ar kurios kitos medžiagos) bus pridėta gaminant maisto produktą, tai atsispindės sudedamųjų dalių sąraše. Tiesa, sūrio, sviesto, rauginto pieno ir grietinėlės (jei į juos nebuvo įdėta jokių sudedamųjų dalių, išskyrus pieno gaminius, maisto fermentus ir mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai gamybos elementai, arba druską, kuri reikalinga sūriams gaminti, išskyrus šviežius ir lydytus sūrius) bei iš vienos sudedamosios dalies sudarytiems maisto produktams (pvz., pienui), jei pavadinimas sutampa su sudedamosios dalies pavadinimu, sudedamųjų dalių sąrašo pateikti neprivaloma.
Taigi, etiketėje nurodytas maisto produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas ir maistingumo deklaracija yra ta informacija, kuri padės suprasti kokios produkto maistinės savybės ir ar buvo į jį pridėta cukraus.
Kaip žinia, per gausus cukrų vartojimas nėra palankus sveikatai. Kai kurie Lietuvoje parduodami pieno produktai yra tokie saldūs, kad prilygintini desertams – įvairiuose pasisakymuose teigė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, pateikdamas tokius pavyzdžius kaip geriamasis jogurtas, saldūs varškės sūreliai.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad daugiausia cukrų suvartojama su sudėtiniais maisto produktais (ypač gėrimais ir saldumynais), į kuriuos pridėta sacharozės (cukraus) ir krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo). Jei mityba racionali, žmogus neserga tam tikromis ligomis, natūraliai piene, vaisiuose ir daržovėse esantys cukrūs grėsmės sveikatai nekelia.
