Plungės rajono švietimo įstaigų vadovų susitikimas su LR Seimo nariais ir rajono meru

Sausio 16 dieną Savivaldybėje rajono švietimo ir ugdymo įstaigų vadovai susitiko su Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu, Seimo nariu Jonu Varkaliu ir jo padėjėju Algirdu Pečiuliu, taip pat Seimo nario Andriejaus Stančiko padėjėja Daina Martišiene. Pokalbio tema – Prezidentės iniciatyva Seimui tvirtinti pateiktos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis švietimo įstaigų vadovų darbas bus skaičiuojamas kadencijomis, nustatoma skaidresnė vadovų atranka ir jų veiklos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda. Ilgiau dirbantys vadovai išreiškė susirūpinimą, jog ateityje gali apskritai likti be darbo ir net be išeitinių išmokų. „Pažiūrėkite, kiek tarp mūsų daug būsimų bedarbių! Jaučiamės kaip taikiklyje!“ – nerimavo dėl savo ateities vadovai, prašydami Seimo narių atkreipti didesnį dėmesį į tai kurių Švietimo įstatymo siūlomų pataisymų punktus ir juos pakoreguoti.

Švietimo įstatymo pataisas Prezidentė teikė ir 2014 metais, tačiau tuometinis Seimas jų nepatvirtino. Naujos Prezidentės pataisos Seime bus svarstomos pavasario sesijos, kuri prasidės nuo kovo 10 dienos, metu. Jei Seimas pokyčiams pritars, naujos pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

Siūlomos pataisos paliestų darželius, pradines, pagrindines mokyklas, progimnazijas, gimnazijas, profesines mokyklas.

Mūsų rajone dėl būsimų permainų pirmiausia sunerimo švietimo sistemos įstaigų vadovai, mat Prezidentė siūlo jų darbą matuoti penkerių metų kadencijomis. Toje pat įstaigoje direktorius negalėtų vadovauti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Kita naujovė ta, kad mokyklų vadovų veikla kasmet būtų vertinama. Jeigu dvejus metus iš eilės vadovo veikla būtų įvertinta neigiamai, jis būtų atleidžiamas iš pareigų. Direktorius vertintų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.

Prezidentė taip pat siūlo, kad vadovų atrankos komisijoje dalyvautų mokinių tėvai bei įstaigų socialiniai partneriai, o mokyklų taryboje būtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, ir – jokių politikų!

Jei kiltų teisinių įtarimų dėl švietimo sistemos įstaigos vadovo reputacijos, toks asmuo būtų laikinai nušalinamas nuo pareigų. Esant šiurkščiam pažeidimui – atleidžiamas.

Jeigu šį kartą Seimas patvirtintų pataisas, švietimo įstaigų vadovams, kurie dirba trumpiau nei dešimt metų, nuo įstatymo patvirtinimo pradėtų skaičiuotis pirmoji kadencija.

Tose įstaigose, kur vadovas dirba ilgiau nei dešimt metų, praėjus vieneriems metams po pataisų įsigaliojimo, turėtų būti skelbiamas viešas konkursas vadovo pareigoms užimti. Prieš tai toje įstaigoje vadovo pareigas ėjęs asmuo taip pat galėtų vadovauti konkurse.

Šiuo metu šalies švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių 60 proc. vadybinis stažas yra 15 ir daugiau metų, apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų.

„Permainų būna, jos sujudina, tačiau reikia apsispręsti dėl optimaliausio varianto. Vilniuje, Kaune yra didesnė kadrų pasiūla, o regionuose? Ar čia bus tinkamos kvalifikacijos žmonių?“ – kėlė klausimą Seimo narys J. Varkalys.

Senamiesčio mokyklos direktorius Algirdas Serva kalbėjo, kad jį kankina keli kertiniai su būsima reforma susiję klausimai: negi Švietimo įstatymo pataisymai įsigalios atgaline data, negi neterminuotai dirbti priimti mokyklų darbuotojai bus atleisti be jokių socialinių garantijų.

„Anksčiau buvo saugiklių žmogui, dirbančiam priešpensinį laikotarpį, o dabar įspūdis toks, kad tos pataisos taikomos ne švietimo sistemos darbuotojams, o priešų kategorijai! Štai mokyklos vadovas turės ruošti ataskaitas, jei jos vertintojams neįtiks, atleis iš darbo be jokios kompensacijos! Jaučiamės kaip taikiklyje!“ – neslėpė A. Serva.

„O Seimo nariai, net neišbuvę visos kadencijos, išeitines išmokas gauna, – pastebėjo Plungės specialiojo ugdymo centro direktorius Rimantas Gentvilas. – Tarkim, atleis direktorių, o kas po to? Ar toks žmogus lengvai įsilies į darbo rinką? Plungės rajone nėra vilties rasti laisvą mokytojo darbo vietą, kita vertus, vadovas jau bus praradęs mokytojo kvalifikaciją, nes direktoriams leista turėti tik po kelias pamokas. Jau vien dėl tos aplinkybės išeitinės turėtų likti, nes direktoriaus darbas – labai nedėkingas.“

„Jei permainų esmė yra valytis, tai taip ir bus, – kalbėjo Platelių UDC vadovė Asta Plataunienė. – Tačiau tuo pačiu reikėtų keisti ir darbo apmokėjimo tvarką. Kokios dabar algos mokyklose ir darželiuose? Ar atėję nauji darbuotojai sutiks dirbti už tokias sumas? Kiek domėjausi, būsimos permainos švietimo sistemoje remiasi Suomijos pavyzdžiu. Ten paskelbus apie konkursą į vieną vietą pretenduoja po 20 asmenų. Kai bus tokie atlyginimai kaip Suomijoje, galės reformai ryžtis ir Lietuvoje.“

„Pagal siūlomą projektą masinis švietimo įstaigų vadovų keitimas prasidėtų nuo 2018 metų liepos. Paskaičiuota, kad apie 60 procentų vadovų dirba daugiau kaip 10 metų. Būsimi kandidatai į įstaigų vadovus turėtų įveikti testus. Įdomu, kiek per metus sugebės paruošti būsimų vadovų? Kiek procentų dalyvaujančiųjų atrankoje pereina tos agentūros mėsmalę? Ar žinoma, kokios kompetencijos vadovai ateis į mokyklas dirbti?“ – kėlė klausimą Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorius Zenonas Garbenčius.

„Ten vertina, ar apskritai gali būti vadovu, čia – ar gali būti tos konkrečios įstaigos, pavyzdžiui – meno mokyklos, vadovu. Į atrankas ateina ne tik vadybininkai, bet ir dalykininkai, tačiau specialios pakraipos ugdymo įstaigoms tai ne visada tinka. Jei man po penkerių metų vėl reikės perlaikyti, bus žiauru, nes dar reikės ruoštis ir dėl atestacijos, ir dėl kvalifikacijos. Ar yra prasmė dažnai keisti meno mokyklos vadovą? Negi Plungės savivaldybėje mes su Virginijumi Valančiumi, kuris yra Platelių meno mokyklos direktorius, turėsime keistis vietomis? – svarstė Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Rita Urniežienė. – Ir vėl turės praeiti dešimt metų, kad galėčiau dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas?“

„Mokykla pastaruoju metu Lietuvoje po padidinamuoju stiklu, ją už visas visų nesėkmes kala prie kryžiaus. Aišku, kad reformos tikslas yra valytis, aš pats asmeniškai galėjau jau du kartus būti atleistas. Tačiau gal reikia Lietuvoje sijoti ne tik mokyklas, bet ir kultūros įstaigas, ūkio subjektus?“, – išsakė savo nuomonę ir „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ivanauskas.

Meras A. Klišonis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad niekas neturi šimtaprocentinių garantijų, kad jo, kaip vadovo, karjera, tęsis amžinai. Kadencijomis ribotas tiek mero, tiek Seimo nario darbas, dėsninga, kad panašus principas bus taikomas ir švietimo sistemos įstaigų vadovams.

„Didesnės įstaigų vadovų atsakomybės reikia. Dabar sunkiausia atleisti tą, kuris nieko nedirba ir todėl „neprisidirba“. Privalomam vadovo keitimui po 10 darbo metų nepritarčiau, jei jo darbo rezultatai geri, tuo patenkinta bendruomenė. Per dešimt metų galima daug padaryti, tačiau geriems vadovams tas laiko tarpas neturėtų būti riba. Reikia siekti, kad Švietimo įstatymas su visomis pataisomis būtų labiau suprantamas. Savaime suprantama, ir socialinės garantijos turėtų likti“, – kalbėjo meras A. Klišonis.

Seimo narys J. Varkalys paprašė, kad Plungės savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigų vadovai raštu pateiktų, kokie pataisų punktai jų netenkina ir kaip tuos punktus siūlo pakeisti. J. Varkalys pažadėjo gautu raštu pasidalinti su kitais Seimo nariais – A. Stančiku ir Jurgiu Razma.

Naudodamasis proga meras A. Klišonis priminė, kad kitą savaitę kvies kiekvieną švietimo ir ugdymo įstaigos vadovą pakalbėti apie praėjusių metų rezultatus ir šių metų darbo planus. Panašaus turinio pokalbiai mero kabinete jau įvyko su kultūros įstaigų vadovais, ta procedūra laukia ir socialinės paskirties įstaigų vadovų.