Konferencija „Trečiojo amžiaus universiteto misija XXI a. visuomenėje“
Sausio 26 d. Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacija kartu su TAU Kauno apskrities filialu Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Trečiojo amžiaus universiteto misija XXI a. visuomenėje“. Konferencijos tikslas – aptarti TAU paskirtį XXI a. Lietuvoje, atsižvelgiant į žmogaus situaciją pokyčių erdvėje, raštingumo sampratos kaitą ir jos sąlygojamas įtampas tarp kartų bei aktualizuojant neformalaus ugdymo principų įgyvendinimą, švietimo paslaugų senėjančiam žmogui plėtotę, skirtingų palaikančios mokymosi aplinkos kūrimo būdų taikymą.
Konferencijos globėja – LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Konferencijos rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto savivaldybė.
Konferencijos dalyvius pasveikino LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Raminta Popovienė, buvęs ilgametis Seimo narys, žurnalistas Česlovas Juršėnas, ilgametė Seimo narė, Kauno TAU įkūrėja Vincė Vaidevutė Margevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento vyr. specialistė I. Makarskienė. Visi kalbėjusieji pabrėžė trečiojo amžiaus universitetų veiklos svarbą, teigė, kad studijos, mokslas yra vyresniojo amžiaus žmonių teisė, o ne išmaldos prašymas, ragino TAU studentus imtis tyrėjų veiklos, rašyti knygas.
Konferencijos mokslinis komitetas, vadovaujamas TAU Kauno apskrities filialo direktorės, VDU prof. Nijolės Petronėlės Večkienės, parengė įdomius, moksliniais tyrimais pagrįstus pranešimus apie vyresnio amžiaus žmonių neformalaus mokymo ir švietimo problemas bei galimus jų sprendimo būdus, plėtojant trečiojo amžiaus universitetų tinklą.
Pranešimą „Mokymasis visą gyvenimą ir pažintinių gebėjimų praradimo prevencija“ perskaitė prof. Vida Mildažienė (VDU). Pranešėja supažindino su neurobiologijos mokslo pažanga ir pažintinių funkcijų bei gebėjimų pokyčiais perkopus 50 metų. Šiuolaikinis mokslas paneigė teiginį, kad neuronai pradeda nykti nuo 25 metų amžiaus. Jeigu smegenys turės darbo, neuronai gali augti visą gyvenimą. Profesorė teigė, kad net Alzheimerio pacientams padeda pažintiniai pratimai.
Prof. Nijolė Petronėlė Večkienė supažindino su raštingumo samprata XXI amžiuje ir vyresnio amžiaus žmogaus mokymosi problemomis naujų pokyčių erdvėje.
Su didžiuliu susidomėjimu konferencijos dalyviai išklausė jaunos mokslininkės docentės Vilijos Stanišauskienės (Kauno technologijos universitetas) pranešimą ,,Kartų sąveikos galimybės: pažinti, priimti, dalintis“. Docentė teigė, kad pagrindas yra skirtingos kartų vertybės. Tos pačios kartos žmonės, net iš skirtingų žemynų, yra labai panašūs. Sužinojome, kuo ankstesnė ir mūsų kartos skiriasi nuo x, y ir z kartų, ir kaip kartos gali keistis savo patirtimi, praturtindamos viena kitą naujomis įžvalgomis ir gebėjimais.
Prof. dr. Biruta Švagždienė (Lietuvos sporto universitetas), aktyvi savanorė paramedikė, perskaitė įsimenantį pranešimą apie savanorysę kaip pilietiškumą ugdančią jėgą, pasidalijo savo asmenine patirtimi savanoriaujant ir priminė apie savanorystės teikiamą naudą šios paslaugos gavėjui ir jos teikėjui. „Savanoriams nėra mokama ne todėl, kad jų darbas bevertis, o todėl, kad jis neįkainojamas“, – kalbėjo B. Švagždienė. Savo pranešimą ji baigė filosofo Leonido Donskio žodžiais: ,,Savanorystė duoda supratimą, kad egzistuoja labai paprasti gyvenimo dalykai: dėkingas žvilgsnis, dėkingos akys, sudarantys esminius gyvenimo dalykus“.
Advokatas dr. Paulius Astromskis (VDU) savo pranešime ,,Technologinės atskirties problematika neformaliojo švietimo galimybių kontekste“ teigė, kad ketvirtoji industrinė revoliucija keičia ne tai, kaip mes darome dalykus, bet tai, kas mes esame. Ypatingai sparčiai tobulėjant technologijoms, visas pasaulis yra nuolatinio siurprizo būsenoje. Vyresnio amžiaus žmonėms labai aštriai iškyla technologinės atskirties problema, y kartos žmonėms – žmogiškųjų santykių grėsmės problema. „Y karta geba bendrauti tik technologijų pagalba, o TAU senjorai moka bendrauti akis į akį. Todėl reikia keistis tomis kompetencijomis ir gebėjimais“, – kalbėjo pranešėjas.
Sunegalavusios Irenos Ceinoriūtės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vyriausiosios specialistės, pranešimą apie mokymosi visą gyvenimą įtaką formuojant vyresnio amžiaus žmonių socialines kompetencijas perskaitė Angelė Bajorienė, viena iš TAU kūrėjų. Pranešime buvo teigiama, kad senjorai nekalti dėl Lietuvoje didėjančio vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus. Problema yra ta, kad mažėja darbingo amžiaus žmonių. Lietuvoje turėtų pasireikšti nauja socialinė etika. Keičiant gyvenimo įpročius bei laužant stereotipus, galima pasiekti geresnės gyvenimo kokybės. Mokslininkai pradėjo naudoti naują terminą ,,sėdimos gyvensenos mirties sindromas“. Taigi, dalyvavimas TAU veikloje – vienas iš būdų jam nepasiduoti.
Konferencijoje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento atstovas Tomas Pūtys gvildeno ypač aktualias TAU finansavimo konkurso tvarka problemas ir atsakinėjo į aštrius konferencijos dalyvių klausimus.
Po konferencijos šalies Trečiojo amžiaus universitetų vadovai dalijosi veiklos patirtimi, kėlė aktualias TAU veiklos organizavimo ir finansavimo problemas. Buvo priimta konferencijos dalyvių rezoliucija, kuri bus išsiųsta LR Vyriausybės kanceliarijai bei Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijoms, kurios atlieka svarbų vaidmenį formuojant bendrąsias ir socialines vyresnio amžiaus žmonių kompetencijas.
Nacionalinės TAU asociacijos Taryba (pirmininkė dr. Zita Žebrauskienė) pristatė asociacijos veiklą nuo jos įsikūrimo 2015 m. bei veiklos plėtojimo problemas. Dabar asociacijoje – 42 TAU (70 proc. visų šalyje veikiančių TAU), juose mokosi per 11 tūkst. klausytojų. Išrinkta nauja Asociacijos taryba. Jos sudėtyje: dr. Z. Žebrauskienė, R. Dovidavičiūtė (MČTAU), dr. J. Andrišienė (Kauno apskrities TAU), A. Sieliūnienė (Visagino TAU), S. Tutkus (Plungės TAU), R. Žvinienė (Molėtų TAU), J. Valskys (Druskininkų TAU).
Konferencijos dalyviams koncertavo Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „Ave Musica“ (vadovė prof. Rita Bieliauskienė) ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos styginių ansamblis (vadovė Kristina Domarkienė).
Konferencijoje dalyvavo keturios Raseinių TAU studentės, Raseinių r. švietimo centro direktorė Silva Morkevičienė ir metodininkė Valdonė Balčaitienė. Vasario 6 d. vyksiančiame bendrame Raseinių TAU studentų susirinkime bus išsamiau pristatyta konferencijos medžiaga.
