100-metė iš Vileikių kaimo šiuolaikiniam jaunimui siūlo dirbti

Sausio 27 dieną 100 metų sulaukusią Marijoną Rajunčienę iš Vileikių kaimo Sidabravo seniūnijoje (Radviliškio r.) pasveikino Kazimieras Augulis, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas, Vidmantas Blužas, Sidabravo seniūnas, Vanda Vaškevičiutė, Sidabravo bendruomenės pirmininkė, ir Daiva Staškūnienė, Sidabravo krašto seniūnaitė.

„Ponia Marijona, ilgą kelią nuėjote, nemažai patirties sukaupėte, dabar ramiai senatvės dienas su dukra leidžiate, tad linkiu Jums sveikatos ir daug gražių akimirkų su artimais žmonėmis“, – sveikino ilgaamžę K. Augulis, o prie jo linkėjimo prisidėjo ir visi senolės pagerbti  atvykę sidabraviškiai.

Ilgaamžės dukra Romualda džiaugėsi, kad mama sveikata labai nesiskundžia. „Ji visą gyvenimą stipri buvo, su gydytojais mažai reikalų turėjo, vaistų mažai gėrė. Citramonas buvo geriausias vaistas. Nuo galvos skausmo padėdavo, tiek jai tų vaistų ir tereikėjo“, – sakė dukra.

„Sunkiai, dukrele, gyvenau. Visą laiką labai sunkiai ir daug dirbau, su vyru iki pat pensijos lauko darbininkais, fermoje dirbom. Paverkdavau, ir vėl eidavau dirbti. Verkdavau, nes daug ko tais laikais trūko, nelengva buvo gyventi“, – sakė ponia Marijona. Paklausta, kaip to šimto metų sulaukti, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, kalbėjo: „Dirbti reikia. Dabar tai visi tik ir taiko patingėti, pagulėti, darbo sunkaus bijo.“ Senolė su vyru visą gyvenimą sunkiai dirbo, sutarė, vienas kitam padėjo, ir abu gražų gyvenimą nugyveno: vyras mirė devyniasdešimtmetį perkopęs. 

Ištekėjusi 1943 metais, po dviejų metų sulaukė žinios: vyrą į Vorkutą, į tremtį, išveža. Už tai, kad į kariuomenę nėjo. Dvejus metus viena gyveno. Vėliau, grįžus sutuoktiniui, susilaukė dvejų vaikų: sūnaus Česlovo  ir dukros Romualdos. Sūnus ir marti jau mirę, o ponia Marijona dabar su dukra savo gimtuosiuose Vileikiuose gyvena. „Gal ir per šiltai prikūrenau, net mama sakė, kad labai šilta“, – kasdieniais rūpesčiai dalijasi dukra Romualda, ir  dar sykį, mamos paklausta, koks čia sambrūzdis namie, kantriai pakartoja, kad sveikintojai namuose. 

„Taip, mama seniau daug visko pasakodavo: ir apie  Smetonos laikų Lietuvą, ir apie karą, ir pokario metus. Dabar jau sunkiau jai, vis tik amžius“, – kalbėjo  Romualda. Paklausta, ar dažnai močiutę aplanko anūkai, proanūkiai, sakė, kad  šiauliškis tai beveik kiekvieną savaitgalį atvažiuojantis, o kiti toliau gyvena, užsienyje dirba. „Turi močiutė tris anūkus ir du proanūkius, tik nelabai dažnai jie pas mus užsuka: išblaškė  gyvenimas visus toli“, – nelabai linksmai kalbėjo ji. 

Taip ir gyvena abi – mama Marijona ir dukra Romualda – trobelėje prie Sidabravo kelio Vileikiuose. Su gerais kaimynais, kurie irgi  ponios Marijonos jubiliejaus nepamiršo, pasveikino.