Turizmo taryboje – apie Karklę ir turizmo infrastruktūros pritaikymą neįgaliesiems
Praėjusią savaitę vykusiame Turizmo tarybos posėdyje netrūko diskusijų apie Karklės gyvenvietę ir jos ateitį. Posėdžio metu, kuriam pirmininkavo Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė, buvo pristatytas „Karklės atlasas“ bei diskutuota apie Karklės paplūdimių priežiūrą.
Pasak vicemerės Turizmo tarybos pirmininkės Rūtos Cirtautaitės, svarbu, kad Karklė – viena iš gražiausių rajono vietų, kurioje atsiveria nuostabūs vaizdai, būtų tinkamai tvarkoma, atnaujinama, tačiau išsaugotų ir savo autentiškumą, būtų pritaikyta neįgaliesiems.
Posėdyje pristatytas „Karklės atlasas“. Tai dizaino projektas, galimybių studija, skirta išryškinti šios vietos galimybes, didinti jos patrauklumą. „Karklės atlaso“ projektą inicijavo Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas, Karklės bendruomenė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Pajūrio regioninio parko direkcija.
„Karklės atlasas“ parengtas remiantis kultūrinių-architektūrinių, istorinių, gamtinių, socialinių tyrimų duomenimis. Tai lyg rekomendacijos architektams ir projektuotojams. „Karklės atlase“ nurodyta ir kaip bendruomenė įsivaizduoja Karklę ateityje. Karklė galėtų vystytis trimis kryptimis: akcentuojant meditacinį poilsį, istorinę-etnografinę aplinką arba aktyvų laisvalaikį, sportą. Daugiausia visuomenės palaikymo sulaukė Karklės, kaip meditacinio poilsio vietos, vizija. Tai reiškia, kad Karklė turėtų būti poilsio, atsipalaidavimo vieta, kurioje svarbiausia gamta, laukiniai paplūdimiai, tačiau nepamirštama ir šiuolaikinė infrastruktūra.
Nemažai diskusijų sukėlė Karklės paplūdimių priežiūros klausimas. Diskutuota, ar jie turėtų būti prižiūrimi Savivaldybės iš biudžeto ar privataus verslo lėšomis. Karklės bendruomenės, Pajūrio regioninio parko atstovai baiminosi, kad, paplūdimių priežiūrą perleidus verslui, laukiniai paplūdimiai nebūtų darkomi ten pristatant pajūrio kavinių, įvairių kioskelių, nederančių prie kraštovaizdžio. Vis dėlto bendruomenė sutinka, kad į Karklę ateitų vandens pramogas organizuojantys verslininkai, kuriems reikėtų nustatyti aiškias sąlygas.
Pasak vicemerės Rūtos Cirtautaitės, dėl paplūdimių priežiūros reikalingas susitarimas tarp Savivaldybės, verslininkų ir bendruomenės: „Visko padaryti iš Savivaldybės lėšų negalima. Jei atsirastų verslininkų, kurie savo lėšomis tvarkytų paplūdimį, tuomet dalį Savivaldybės lėšų būtų galima skirti ir kitiems objektams rajone. Žinoma, svarbu, kad viskas būtų aptarta ir suderinta su Pajūrio regioninio parko direkcija, Karklės bendruomene, turi būti atsižvelgiama ir į „Karklės atlasą“. Svarbu suprasti, kad reikalingas susitarimas, kokią veiklą verlsas galėtų vykdyti, ir ką už tai gautų visuomenė, pavyzdžiui, sutvarkytus paplūdimius, geresnę infrastruktūrą, šiukšliadėžes, suoliukus ar panašiai“, – pasakojo vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė atkreipė dėmesį į lankomų rajono vietų pritaikymą neįgaliesiems. „Karklės atlaso“ rengėjai patikino, kad visose naujai projektuojamose viešosiose erdvėse naudojamas universalus dizainas. Tai reiškia, kad naujai projektuojamos vietos yra pritaikomos visiems: neįgaliesiems, senjorams, mamoms su mažais vaikučiais.
„Tai, kad naujai projektuojamose viešosiose erdvėse yra taikomas universalus dizainas, leidžiantis visiems mėgautis mus supančia aplinka, yra puiku. Vis dėlto dar daug lankytinų vietų, kultūros paveldo objektų nėra pritaikyti neįgaliesiems. Daug diskusijų sukėlė ir Kalniškės piliakalnis, kuris nėra pritaikytas negalią turintiems žmonėms“, – priminė vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Dėl galimybės Kalniškės piliakalnį pritaikyti neįgaliesiems informavo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė: „Šiuo metu yra rengiamas Kalniškės piliakalnio pritaikymo kultūros ir viešojo turizmo reikmėms II etapo statybos ir tvarkybos darbų projektai. Šių projektų rengimo metu projektuotojams iškėlėme klausimą dėl galimybės neįgaliesiems patekti į piliakalnį, taip pat domėjomės, ar Lietuvoje kur nors yra piliakalnių, pritaikytų neįgaliesiems. Realiai Lietuvoje nėra nė vieno piliakalnio, kur neįgalieji gali jį lankyti be pagalbos, nes ne visada piliakalnio reljefas, paviršius leidžia įrengti takus, kuriais gali keliauti žmonės su negalia. Vis dėlto, suradome galimybę įrengti alternatyvią tako atkarpą, kurią būtų galima pritaikyti žmonėms su negalia. Ji aplenktų terasuotus laiptus ir taip neįgalieji galėtų patekti į pagrindinę piliakalnio apžvalgos aikštelę, esančią vakarinėje pusėje.“
Tvarkant vieną ar kitą kultūros paveldo objektą pagrindinis tikslas yra išsaugoti objekto vertingąsias savybes, jo autentiškumą, todėl atsiranda nemažai problemų pritaikyti juos neįgaliesiems. Tačiau tvarkant dvarus, pastatus (bendrojo naudojimo kaip muziejai, galerijos, kultūros įstaigos, bažnyčios ar kt.) tokia galimybė yra, nes to reikalauja įstatymai.
„Ne visur prie lankytinų vietų yra įrengtos ir šaligatvių nuovažos. Seniūnai turi atkreipti dėmesį į problemas, kylančias jų seniūnijos neįgaliesiems, senoliams, mamoms su vaikučiais. Deja, tik nedaugelis seniūnų į tai reaguoja. Žmonės turėtų kreiptis į Savivaldybę, į seniūnijas ir informuoti apie esamą situaciją, teikti pasiūlymus. Galbūt itin greit pokyčių ir nebus, tačiau žinant situaciją, turint informacijos, galima planuoti išlaidas, darbus ir ją gerinti“, – gyventojus būti aktyvius ragino vicemerė Rūta Cirtautaitė.
