Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos nariai susitikime su LR Žemės ūkio ministru aptarė valstybės ir grūdų sektoriaus bendradarbiavimo viziją
Sausio 30 dieną Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atvyko į susitikimą su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos nariais. Naujai valdžiai stojus prie Lietuvos Vyriausybės vairo, asociacijos narių inicijuotame susitikime buvo apsikeista vizijomis, kalbėta apie ministerijos prioritetus žemės ūkyje. Pagrindinis susitikimo su ministru tikslas – sužinoti kokios permainos numatomos grūdų perdirbimo sektoriuje, ar galimi pokyčiai dėl ES struktūrinių fondų paramos bei kokios galima tikėtis valstybės pagalbos eksportuojantiems lietuviškus grūdus bei jų produkciją.
Susitikimo pradžioje asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, pristatydama ministerijos atstovams narius ir jų veiklą, pabrėžė svarbiausius akcentus: „Mūsų asociacijos nariai svariai prisideda prie Lietuvos ekonomikos kūrimo. Per sezoną, praėjusių metų duomenimis, asociacijos nariai iš prikultų 6 milijonų tonų grūdų eksportavo daugiau nei 3 milijonus tonų, perdirbo daugiau nei milijoną tonų.“ Kad būtų skatinamas lietuviško produkto suvartojimas vidaus rinkoje labai svarbus ir valstybinis palaikymas, kad prekė Lietuvos vartotojams būtų atpažįstama, kaip lietuviška. Ministerijos atstovams pritarus, jog kitų šalių praktika bei kontrolės mechanizmų užtikrinimas yra aktualus, visos gamybos grandies iš lietuviškos produkcijos populiarinimui skatinti sutarta, jog tolimesnė diskusija galėtų būti pratęsta įsitraukiant sektorių atstovams. Asociacijos direktorė atkreipė dėmesį, jog grūdų perdirbėjų vaidmuo formuojant valstybės biudžetą yra itin reikšmingas: per paskutiniuosius metus sumokėta daugiau nei 51 mln. eurų mokesčių, pajamos iš grūdų malimo produktų ir pašarų gamybos – antros didžiausios žemės ūkio perdirbime Lietuvoje (iš 4,4 mljrd. Eur – 745,3 mln. Eur (18%) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2015 m.).
Asociacijos nariai atviroje diskusijoje taip pat išsakė poreikį išlaikyti esamos politikos tęstinumą, nes, anot jų, pasikeitus valdžios atstovams neretai yra sustabdomi pradėti darbai ir nėra politinio stabilumo. Buvo įvardinta, jog Pasauliniu mastu konkurencingi grūdų sektoriaus nariai pasigenda aiškesnės Ministerijos komunikacijos tarptautinėse rinkose apie išskirtinai gerą lietuviškų grūdų bei jų produktų kokybę, žemą taršą mikotoksinais ir pesticidų likučiais, efektyvias Lietuvoje veikiančias kokybės kontrolės priemones. Neretai neišgirstama aiškesnės Ministerijos pozicijos dėl tinkamiausios, tvariausios sėjomainos politikos, primintas ne visada objektyvia analize pagrįstas preferencinis praėjusios Vyriausybės dėmesys gyvulininkystei (Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. Bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūroje grūdiniai augalai sudaro 40%, t.y. 1004,6 mln.EUR iš 2530,4 mln. EUR). Ministerijai pasiūlyta atkreipti didesnį dėmesį į efektyvesnį jai pavaldžių įstaigų atliktų mokslinių studijų viešinimą. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama eksporto temai – asociacijos nariai vieningai sutarė, jog valstybė čia gali prisidėti ne tiek finansiškai, kiek diplomatinių santykių užmezgimu, pagalba per Lietuvos ambasadas užsienyje bei valdžios institucijų tiesioginiu bendradarbiavimu su svarbių eksportinių šalių institucijomis – taip pat ir efektyvia viešąja komunikacija tarptautinėje erdvėje. Akcentuota, kad Lietuvos grūdų bei ankštinių kultūrų eksportuotojams labai reikšminga pagalba būtų efektyvus derybų su Brazilija ir Indija užbaigimas.
LR Žemės ūkio ministras B. Markauskas savo ruožtu pažadėjo, jog asociacijos narių išsakytas poreikis nebus užmirštas, o pagalba eksportuotojams yra nuolat palaikoma: „Žemės ūkio ministerija susitikimuose su užsienio delegacijomis ir ambasadoriais pasikeičia informacija apie prekybinių ryšių stiprinimą, be to, gavus iš verslo pusės motyvuotus prašymus dėl konkrečių rinkų atvėrimo, dedamos politinės pastangos spartinti eksporto leidimų gavimo procesą“.
Dar vienas itin aktualus klausimas – finansinė parama grūdų sektoriui. Šiuo metu paramos gavimo paraiškos yra sustabdytos, tad asociacijos nariams aktuali informacija ir apie planuojamą finansinę paramą bei galimybes ją gauti.
Ministerijos atstovai patikino, jog visų pirma siekiama nustatyti prioritetus ir išsiaiškinti poreikį – kur parama yra reikalingiausia ir tuomet vėl atnaujinti paraiškų teikimą likusiai sumai. „Per paskelbtus paraiškų rinkimus 2014-2020 metams buvo pateikti projektai, kuriuose prašoma paramos už 71,408 mln. Eur. Įvertinus tai, kad dalis projektų buvo įvertinti, kaip netinkami gauti paramą, šiuo metu apskaičiuotas priemonės veiklos srities biudžeto likutis yra apie 39 mln. Eur“, – sakė LR Žemės ūkio ministras B. Markauskas.
