Už vaiką sunkesnė kuprinė – jau praeitis?

Paskutinė Visuomenės sveikatos centro apklausa parodė, kad net apie 40 proc. tikrintų mokinių kuprinių svėrė daugiau, nei rekomenduojama. 34 proc. mokinių kuprinės sudarė 11–15 proc. jų svorio, o 6,3 proc. mokinių – daugiau negu 15 proc. jų svorio.  Nors gydytojai sako, kad kuprinė turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno svorio, panašu, jog problema išlieka opi. Kaip galimas sprendimas dažnai įvardijamos mokyklose įrengtos spintelės, jose vaikai gali palikti dalį vadovėlių, tačiau, pasak mokytojų, mokymo priemonės dažniausiai reikalingos ir namuose. Kitas išeitis vardija gydytojai, mokytojai ir švietimo ekspertai.

Didelis kuprinės svoris = prasti mokymosi rezultatai?

Pasak neurologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, manualinės terapijos specialisto Jono Girskio, sunkių kuprinių problema pastaraisiais metais ne tik nemažėja, bet akivaizdžiai auga. Todėl pasekmės gali būti labai įvairios – nuo galvos skausmo iki nugaros išvaržos. Nuolatinis sunkus krūvis gali lemti net prastus vaiko mokymosi rezultatus.

„Lazda turi du galus: žinios plečia mūsų pasaulėžiūrą, deja, daug knygų kuprinėje lenkia mažametį prie žemės. To pasekmės nėra tik fizinės, kaip iškrypęs stuburas. Skausmas raumenų ir kaulų sistemoje sekina centrinę nervų sistemą – sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, vaikui sunku išsėdėti suole, jis greitai pavargsta. Galiausiai tai perauga į rimtas medicinines problemas, vaikai tampa jaunais ligoniukais, o valstybė augina ateities stuburinių pacientų armiją, kuri tuštins valstybės biudžetą“, – apie kasdien tampomus vaikų svorius kalba gydytojas J. Girskis.

Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas perspėja, kad vaikams su ydinga laikysena siūlomos bendros mankštos duoda mažai naudos. Pasak J. Girskio, mankštą gali daryti tik sveiki žmonės, tačiau susidūrus su stuburo problemomis, jau turime kalbėti apie raumenų ir kaulų sistemos reabilitaciją – tikslingus gydomuosius judesius.

„Kūne reikia surasti raumenis, kurie nebeatlieka savo funkcijos – yra per silpni arba itin įsitempę, todėl turime atkurti normalią jų veiklą. Jei tokį vaiką, kuris susilenkęs vos pasiekia savo kelius, nusiųsime į baseiną arba liepsime daryti bendrą mankštą, situacijos nepagerinsime. Tai jau yra problema, į kurią reikia žiūrėti labai rimtai, nes toks vaikas, tapęs studentu, gali būti rimtas pacientas ir gydytis stuburo išvaržą“, – sako neurologas.

Gydytojas pabrėžia, kad svarbus ne tik kuprinės svoris, bet ir jos forma. Kuprinės turėtų būti su tvirtomis, plačiomis petnešomis ir pakietinimu, kuris prisispaustų per stuburo vidurį. Nešiojamą svorį gali palengvinti dar vienas dirželis aplink liemenį. Kuprinė neturėtų būti nei per ilga, nei per daug trumpa: jos dydį reikia atitaikyti pagal vaiko liemens ilgį, ji neturi nukristi ant sėdmenų. Svarbu, kaip vaikas nešioja svorį – dažnas kuprinės ar rankinės nešiojimas ant vieno peties kenkia laikysenai.

Pakeisti kuprines gali technologijos

Anot leidyklos „Šviesa“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovo Tado Puko, tik patarimai, kaip taisyklingai nešioti kuprinę ir mankštintis, svorio problemos neišspręs. Higienos normų reikalavimai nurodo vadovėlius leisti dalimis, kad knygos būtų lengvesnės, bet ir tai ne panacėja, todėl imta ieškoti kitų sprendimo būdų.

„Praėjusiais metais pristatėme virtualią mokymosi aplinką „Eduka klasė“, kurioje galima rasti visų pagrindinių vadovėlių elektronines versijas. Kuo patogiau mokytis, tuo daugiau dėmesio galima skirti pačiam dalykui. Elektroninėje erdvėje esantis turinys yra prieinamas bet kur – kompiuteryje, planšetėje ar telefone, todėl namuose vaikai gali mokytis iš popierinio vadovėlio, o mokykloje naudotis elektroniniu arba, atvirkščiai. Taip kuprinėje gali likti tik sąsiuviniai ir rašymo priemonės“, – sako T. Pukas.

Tokia galimybė Lietuvos mokyklose buvo sutikta entuziastingai. „Šviesos“ duomenimis, jau per pirmąjį pusmetį „Eduka klase“ kartu su savo mokiniais pradėjo naudotis apie 4000 Lietuvos mokytojų, o kas savaitę jų skaičius padidėja bent keliais šimtais.

„Beveik kiekvienoje Lietuvos mokykloje yra bent po mokytoją, kuris šią naujovę išbando su savo mokinių grupe ir supažindina kitus mokytojus. Kol kas daugiausiai užduočių yra skirta matematikos pamokoms“, – teigia „Šviesos“ atstovas.

Mokiniai technologijas priima entuziastingai

Pasak Simono Šabanovo, Lietuvos sveikatos mokslų gimnazijos geografijos mokytojo, nors kai kuriose mokyklose vaikai turi galimybę knygas ir kitus daiktus palikti spintelėse, knygų medžiaga reikalinga ne tik pamokų metu, bet ir namuose gilinant žinias ar atliekant namų darbus. Todėl tam, kad nereikėtų kasdien neštis jų į namus, technologijos yra vienas iš geriausių sprendimų. Be to, tai padeda labiau sudominti vaikus pamokų medžiaga.

„Vaikus technologijos labai traukia. Mes galime jas drausti, riboti, tačiau to jiems vis tiek reikia. Elektroniniai vadovėliai yra puiki išeitis, kuri išsprendžia sunkių kuprinių klausimą, o kartu technologijos yra išnaudojamos tobulėjimui. Elektroninėje sistemoje esančią medžiagą galima peržiūrėti tiek per mobilųjį telefoną, tiek per kompiuterį ar planšetę“, – savo patirtimi dalijasi S. Šabanovas, kuris „Žinių ekonomikos forumo“ organizuotuose „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose 2016“ buvo išrinktas vienu iš trijų inovatyviausių savo srities mokytojų. 

Jam pritaria ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Virginijus Overlingas. Jis teigia, kad elektroniniai vadovėliai labai prisideda prie vaikų motyvacijos ir atmeta bet kokį subjektyvumą vertinant jų pasiekimus.

„Užduočių sprendimas virtualioje aplinkoje suteikia galimybę vaikams patiems save įsivertinti, matyti mokymosi rezultatą, kas šiandieniniam mokiniui yra labai svarbu. Jie gali pasikartoti bet kurią temą, o vėliau atlikti testą ir matyti savo spragas, patys stebėti savo augimą. Be to, čia išnyksta bet koks mokytojo vertinimo subjektyvumas“, – sako V. Overlingas.

Elektroniniai vadovėliai – koja kojon su popierinėmis knygomis

Paklaustas apie ateities mokymosi procesą, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos mokytojas sako, kad, jo nuomone, pamokose vis dar išliks ir popieriniai, ir elektroniniai vadovėliai. Tačiau vėliau bus naudojama vis daugiau technologinių sprendimų.

„Reikia neišvengiamai eiti elektroninio mokymosi link. Viskas, ką išleidžia leidyklos, turi būti sudėta ir į elektroninę erdvę. Ateityje turi būti kuo daugiau interaktyvių sprendimų, ir jie turi veikti nepriekaištingai“, – skaitmenizuotą ateitį piešia V. Overlingas.

S. Šabanovas priduria, kad elektroniniai vadovėliai yra puikus priedas tradicinėms mokymosi priemonėms, tačiau popieriniai vadovėliai vis tiek turėtų išlikti.

„Aš manau, kad visi popieriniai vadovėliai tikrai nebus pakeisti elektroniniais ir to bijoti tikrai nereikia. Ir dabar pastebiu, kad yra mokinių, kurie nori pavartyti popierinį vadovėlį, pasibraukti tam tikrą informaciją. Kai kurie tiesiog geriau įsimena medžiagą mokydamiesi iš paprasto vadovėlio, juos jie labiau įtraukia. Tikiu, kad didžiausias technologijų privalumas išliks tai, kad vaikai galės individualiai save įsivertinti, pasitikrinti“, – teigia geografijos mokytojas S. Šabanovas.