„Nepražiopsoti“ – vienas iš ginklų, kovojant su daugiausiai gyvybių nusinešančiu vėžiu
Pasaulyje nuo plaučių vėžio miršta daugiau žmonių nei nuo krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio kartu sudėjus. Ši onkologinė liga smogia negailestingai: Lietuvoje diagnozuojamų atvejų skaičius beveik sutampa su kita liūdna statistika – mirtingumo.
Neišgyvena net metų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos klinikos gydytoja dr. Neringa Vagulienė įsitikinusi, kad būtina skirti kuo daugiau dėmesio grėsmingam plaučių vėžiui. Tai viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, ja sergančių asmenų mirtingumas vienas didžiausių: nuo šios ligos itin dažnai miršta tiek Europos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų vyrai ir moterys.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje plaučių vėžys pagal sergamumą užima antrą vietą tarp visų amžiaus grupių vyrų. Per metus nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų. Deja, dažnai vėžys aptinkamas pavėluotai.
Tuomet negalima taikyti radikalaus gydymo (spindulinio arba operacinio). Sergant IV stadijos vėžiu penkerių metų išgyvenamumas siekia vos 1 proc. Dauguma ligonių neišgyvena net metų, o nustačius I ar II stadijos vėžį, sergančiųjų išgyvenamumas šokteli iki 50 proc.
Plaučių vėžys skirstomas į smulkiųjų ir nesmulkiųjų ląstelių vėžį. Gydytoja pulmonologė paaiškino, kad šios vėžio rūšys skiriasi ne tik morfologiškai, genetinėmis pažaidomis, bet ir išgyvenamumo prognoze, gydymo galimybėmis. Medicinai žengiant į priekį, galimybės gydyti nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį pasaulyje sparčiai plečiasi, atrandama naujų gydymo metodų: taikinių terapija, imunoterapija, vaistai.
„Gydydami smulkiųjų ląstelių plaučių vėžį, pasidžiaugti neturime kuo“, – apgailestavo gydytoja.
Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys yra dažniausiai nustatoma šios onkologinės ligos forma, ji sudaro apie 80 proc. visų atvejų. Tad naujos gydymo galimybės teikia daug vilties.
Į rizikos grupę patenka ir nerūkantieji
Neatsitiktinai daugiausia plaučių vėžiu serga vyrai. Pasak N. Vagulienės, apie 90 proc. atvejų ši onkologinė liga diagnozuojama rūkaliams. Tabako dūmuose yra apie 40 žinomų karcinogenų, tad geriausia profilaktikos priemonė norint išvengti vėžio – mesti rūkyti.
Tačiau plaučių vėžiu gali susirgti ir niekada nerūkę žmonės. Pastaraisiais metais tokių atvejų tik daugėja. Vis dažniau suserga ir jauni žmonės. Tai lemia pasyvus rūkymas, oro tarša ir genetiniai veiksniai.
Gydytoja pulmonologė pastebi, kad nemažai daliai pacientų plaučių vėžys diagnozuojamas atsitiktinai, kai, atliekant tyrimus dėl kitų ligų ar tiesiog profilaktiškai tikrinant, padarytoje plaučių nuotraukoje aptinkamas vėžio darinys.
Plaučių vėžiui dažnai būdingi kitų ligų požymiai. Kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, bendras silpnumas, dusulys, krūtinės ląstos skausmas – šiais simptomais gali skųstis ir sergantieji kitomis ligomis. Nemaža dalis žmonių (net iki 13 proc.) neturi jokių nusiskundimų.
Dažniausiai nekreipiama dėmesio į atsiradusį kosulį ar pasikeitusį jo pobūdį. Gydytojo kabineto durys praveriamos tik tada, kai pajuntami grėsmingi požymiai: pasirodo kraujas kosėjant, patiriamas labai stiprus skausmas ar ženkliai krenta svoris.
N. Vagulienė šeimos gydytojams pataria, gerinant ankstyvąją plaučių vėžio diagnostiką, atkreipti dėmesį, jeigu intensyviai rūkantis vyresnis nei 40 metų pacientas pradeda kosėti arba pasikeičia jo kosulys, skreplių kiekis bei pobūdis, žmogus ima atsikosėti krauju, dažnai kartojasi arba yra sunkiai gydomas plaučių uždegimas. Tokį pacientą būtina nedelsiant nusiųsti pas specialistą konsultacijos.
Patikros programa dar netaikoma
N. Vagulienė apgailestauja, kad šiandien nėra visiškai išspręstas ankstyvosios plaučių patikros klausimas.
„Nėra jokių biologinių žymenų, leidžiančių įtarti plaučių vėžį ar įvertinti jo riziką. Ankstyvoji patikra – tai tyrimai, padedantys nustatyti ligą žmonėms, kurie niekuo nesiskundžia. Atliekant klinikinius tyrimus, ankstyvajai plaučių vėžio patikrai taikoma mažų dozių kompiuterinė tomografija. Plaučių vėžį dažniausiai lemia rūkymas, jo trukmė, todėl į patikros duomenis įtraukiami vyresnio amžiaus, daug ir ilgai rūkantys žmonės. Tačiau Europos Sąjungoje atliekami klinikiniai tyrimai dar nėra apibendrinti, tad ši patikra kol kas netaikoma“, – paaiškino gydytoja.
Kovojant su liga – nauji ginklai
Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir genetinių mutacijų. Ankstyvosiose stadijose taikomas operacinis arba spindulinis gydymas, vėlyvosiose skiriama chemoterapija. Jei nustatyta genetinių mutacijų, taikoma taikinių terapija arba imunoterapija.
N. Vagulienė pasakojo, kad pastaraisiais metais nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo metodai sparčiai tobulinami. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas individualizuotam plaučių vėžio gydymui, kai atsižvelgiama į vėžio morfologiją, geno mutacijas, individualiai parenkamas gydymas pacientui.
„Pavyzdžiui, nustačius aktyvuojančių EGFR geno mutacijų navikiniame audinyje, skiriama taikinių terapija tirozino kinazės inhibitoriais. Ji ne tik veiksmingesnė nei chemoterapija, bet ir sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų, pacientai geriau jaučiasi. Net įvairių chemoterapinių vaistų veiksmingumas skiriasi, jis priklauso nuo morfologinio plaučių vėžio tipo. Yra įvairių chemoterapijos skyrimo metodikų – jos užtikrina palaikomąjį gydymą“, – pasakojo gydytoja.
Imunoterapija siekiama suaktyvinti imuninės sistemos mechanizmą, taip naikinant ligą sukėlusias piktybines ląsteles.
Naujieji gydymo metodai padeda lengviau įveikti ligą, ilgesniam laikui pristabdyti jos progresavimą ir pailginti pacientų gyvenimo trukmę.
