Gyventojų protestai veja investuotojus iš Vilniaus rajono – jie traukiasi kitur

Investuotojai iš Slovakijos Vilniaus rajone nusižiūrėjo seną fermą ir ketino iš perdirbtų atliekų gaminti Tetra K plokštes. Aplinkosaugininkai nusprendė, kad veikla nepavojinga, todėl nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Tačiau vietos gyventojai sukilo ir padedami Vilniaus rajono savivaldybės ketina šį sprendimą skųsti. O su pasipriešinimu susidūrę investuotojai galvoja trauktis.

Gal Vilniaus rajonui nereikalingos 2,5 mln. eurų investicijos, o jo gyventojams – darbo vietos ir sutvarkyta aplinka? Taip svarsto UAB „Adestus“, kuri yra planuojamos ūkinės veiklos užsakovė, atstovė Dalia Janeliauskienė, tvirtindama, kad gamykla Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos Linkų kaime visiškai neterš aplinkos, neskleis nei triukšmo, nei kvapų.

Gyventojai nepasitiki

Tačiau Linkų gyventojai įsitikinę, kad viskas bus kitaip – į jų kaimą veš nerūšiuotas atliekas, tad po apylinkes sklis itin nemalonūs kvapai. Į 15min kreipėsi Tadas (pavardė redakcijai žinoma – red. past.), kurio tėvai gyvena visiškai šalia fermos. Jo teigimu, iš pradžių tiek projekto rengėjai, tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek gyventojai sutarė, kad poveikis aplinkai bus vertinamas, tada ir paaiškės, kaip bus su kvapais, triukšmais ir t.t.

„Viską buvome sutarę. Bet po kurio laiko atėjo laiškas, kad aplinkosauga nutraukė procesą, nes, jų teigimu, PAV čia neverta daryti. Iš pradžių viskas buvo klaidingai nurodyta – kad arčiausiai namai stovi už 800 metrų, o iš tikrųjų už 80-ies ar net 70-ies. Iš karto už kelio stovi net keturi namai, žmonės baiminasi, kad jeigu pradės vežti atliekas iš visur, tai kaip čia kvepės“, – piktinosi vyras.

Gyventojai dabar nelinkę tikėti oficialiai pateikiama informacija, jie įsitikinę – į naująją gamyklą nenutrūkstamu srautu bus vežamos šiukšlės, čia jas rūšiuos, presuos ir perdirbinės. Esą kaip tik tai jie iš pradžių išgirdo iš projekto įgyvendintojų, tik paskui pastarieji jau kalbėjo kitaip.

D.Janeliauskienė stebisi, iš kur gyventojai turi tokią informaciją, nes, jos teigimu, nuo pat pradžių gyventojams aiškinta kitaip: plokštės bus gaminamos perdirbant nepavojingas atliekas, niekas čia šiukšlių nerūšiuos, nes to negalima daryti pagal Atliekų tvarkymo strategiją. O ir patalpos, kurios buvo nusižiūrėtos, prastos būklės, tik vienas statinys sutvarkytas, jame veikla pastaraisiais metais buvo vykdyta.

„Sakėme žmonėms, kad sukursime naujas darbo vietas, priimsime dirbti 15–17 vietinių, bet jiems to nereikia“, – skėsčiojo rankomis D.Janeliauskienė.

Medicinos bankas apie tai, kad parduoda 3956,46 kv. m gamybinį pastatą Vilniaus rajone, skelbia savo tinklalapyje. Nurodoma kaina – 245 tūkst. eurų.

Išvada – nekenks

Aplinkos apsaugos agentūros pateiktoje galutinėje atrankos išvadoje dėl Tetra K plokščių gamybos perdirbant nepavojingas atliekas poveikio aplinkai vertinimo, kurią pasirašė Poveikio aplinkai vertinimo departamento Vilniaus skyriaus vedėja, atliekanti Poveikio aplinkai vertinimo departamento direktoriaus funkcijas Justina Černienė, teigiama, kad „planuojamos ūkinės veikos (PŪV) metu numatoma plokščių TETRA K gamyba iš nepavojingų atliekų (kombinuotos pakuotės, kur vyraujanti medžiaga yra popierius ir kartonas)“.

Namai nuo būsimosios gamyklos teritorijos yra už 78,3 m, čia planuojama perdirbti nepavojingas atliekas: TetraPak, mišrią, kombinuotą pakuotes, popieriaus ir kartono atliekas, pakuotes iš tekstilės, plastikų atliekas, porolono atliekas, ir gaminti plokštes TETRA K, rašoma išvadoje.

„Šios plokštės pagal savybes labai panašios į statybose naudojamas medienos drožlių ar medienos skiedrų plokštes. Planuojama technologija: atliekų surinkimas, jų smulkinimas, sumaišymas su elastine medžiaga, presavimas karštu presu tarp popieriaus lakštų, vėsinimas ir galutinis produktas statybinė plokštė. (…) Atliekos į įmonę bus vežamos jau išrūšiuotos ir supresuotos“, – teigiama išvadoje.

Anot aplinkosaugininkų, PŪV metu susidarys tik nedideli kiekiai pavojingų atliekų: atidirbtos alyvos, tepalai iš autokrautuvų, pašluotės, užterštos pavojingomis medžiagomis, dienos šviesos lempos, jos bus laikomos patalpose sandariuose konteineriuose. Visas veiklos metu susidarysiančias atliekas numatoma rūšiuoti ir tolimesniam tvarkymui perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms.

Apskaičiuota ir tai, kad triukšmas nebus didesnis, negu yra leidžiama, nesusidarys ir kvapų, nes bus tvarkomos kietos atliekos, kurios iš atliekų tvarkytojų bus gaunamos tik išrūšiuotos ir laikomos uždarose patalpose. PŪV metu naudojami vandens pagrindu pagaminti klijai irgi neskleis kvapų, todėl artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje kvapai neviršys Lietuvos higienos normos reglamentuojamos ribinės vertės.

„PŪV nesąlygoja papildomos rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių, PŪV nebus vykdomi gaisro ar sprogimo požiūriu pavojingi technologiniai procesai. (…) PŪV teritorija bus sutvarkyta, aptverta ir apsodinta gyvatvore“, – teigiama išvadoje.

O gyventojai, kurių skundą Mickūnų seniūnija perdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kaip tik to ir bijo – aplinkos užteršimo pavojingomis medžiagomis, laikomų atliekų skleidžiamo nemalonaus kvapo, šiukšliavežių keliamo triukšmo.

Vis dėl to priimta galutinė atrankos išvada skelbia, kad Tetra K plokščių gamybai perdirbant nepavojingas atliekas (Linkų k., Mickūnų sen., Vilniaus r.) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Tereiks atlikti Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Kelsis į Kretingą?

Tačiau gyventojai nenusiteikę nusileisti – kartu su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, jie ketina teisme skųsti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą nedaryti PAV. Anot savivaldybės, ji yra suinteresuota, kad „planuojant teritorijas, esančias Vilniaus rajone, būtų užtikrinta tinkama aplinkos kokybė bei apsauga“.

„Vilniaus rajono savivaldybė, atsižvelgdama į visuomenės interesus bei savo pareigas, dalyvaudama Tetra K plokščių gamybos perdirbant nepavojingas atliekas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese, nesutinka su galutine atrankos išvada.

Pažymime, kad nėra tinkamai įvertintas esamas Linkų kaimo užstatymas bei jo plėtros perspektyvos. Vilniaus rajono savivaldybei pateiktas atrankos dokumentas nėra išsamus, neatsižvelgta į savivaldybės ir Linkų k. gyventojų pastabas (pvz. dėl sunkiasvorio transporto eismo organizavimo atvežant žaliavas ir išvežant pagamintą produkciją įvertinant planuojamos gamybos mastus, dėl atvežtų atliekų sandėliavimo ir kt.). Pabrėžiame, kad konsultavimasis su visuomene ir atsižvelgimas į jos nuomonę yra vienas iš pagrindinių PAV tikslų. Deja, šiuo konkrečiu atveju į tai neatsižvelgta“, – teigiama 15min pateiktame Vilniaus rajono savivaldybės atsakyme.

Pasak savivaldybės, suprantama, kad „verslas prisideda prie ekonominio gyvybingumo, tačiau ūkinės veiklos turi būti vykdomos nekenkiant gyventojų sveikatai ir jų interesams, laikantis teisės aktų reikalavimų“.

Gali būti, kad Vilniaus rajono savivaldybei nebereikės sukti galvos dėl Linkų kaimo gyventojų gerovės. Pasak D.Janeliauskienės, projekto ateitis nebeaiški, kadangi investuotojai iš Slovakijos, susidūrę su tokiu gyventojų, palaikomų Vilniaus rajono savivaldybės, pasipriešinimu, galvoja gamybą perkelti į Kretingą. Esą ten jie ras kur kas palankesnes sąlygas savo veiklai.