8 vasario, 2017
Lina Dubauskienė, Šiaurinės bibliotekos vedėja

Riešinės – atgimusi tradicija

Lietuvos respublikos seimas 2017 metus paskelbė Tautinio kostiumo metais. Tautinis drabužis, pirmiausia – nacionalinės kultūros išraiška, vienas svarbiausių tautos ir valstybės simbolių, dėvėdami tautinius drabužius puoselėjame su tuo susijusias tradicijas.

Tautinio kostiumo metus pažymėjome pakvietę visus besidominčius tautodaile  į susitikimą Panevėžio Šiaurinėje bibliotekoje su riešinių mezgimo tradicijos atgaivintoja Lietuvoje Irena Felomena Juškiene. Mūsų bibliotekos lankytojai jau nuo sausio mėn. galėjo susipažinti su riešinių paroda, kurioje autorė eksponuoja XIX a. – XX a. pr.  atkurtas riešines. Šia tautinio rūbo detale autorė susižavėjo prieš 20 metų, kai tuometinė folkloro ansamblio „Ūla“ vadovė A. Ragevičienė supažindino su tautiniu kostiumu. Kaip pasakoja autorė, apžiūrint Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus etnografė S. Bernotienė parodė, iki tol dar mums nematytas, riešines ir tarė: „Nesuprantu, kodėl lietuvaitės nebenešioja riešinių, juk vaikščiotų kaip princesės“.  Šie žodžiai paskatino plačiau pasidomėti ir pagal muziejų fonduose išlikusius riešinių pavyzdžius atkurti jų kopijas. Profesionaliai atkurta aprangos detalė buvo prikelta naujam gyvenimui ir pasklido po Lietuvą. Pirmoji paroda įvyko 2002 Reikjavike, Islandijoje, o kiek parodų surengta Lietuvoje I.F. Juškienė jau ir nebeskaičiuoja.

O trumpą „pažinties“ istoriją su riešinėmis autorė sudėjo į knygą „Riešinės“. Riešinės skirtinguose regionuose dar buvo vadinamos: antriešiais, čiurneliais, čiurnėmis, mankietais, maukėmis, pirščionkomis, rankapkomis, rankelkomis, rankavėcomis, rankovėlėmis, rankovėčiais, riešeliais, rukaukomis, rumpiais, runkovikais ir t. t. XIX a. – XX a. pr.  Lietuvoje riešines nešiojo vyrai, moterys ir vaikai tiek kasdien tiek išeigai. Kasdienai skirtos riešinės buvo dėvimos šaltuoju metų laiku dirbant įvairius lauko darbus. Jas dažniausiai megzdavo iš įvairių siūlų likučių, yra išlikusių ir tokių margų, kur kiekviena riešinės eilutė prasideda vis iš kitos spalvos siūlo. Išeigai skirtas, vienspalves ir spalvotas riešines, mezgė iš aukštos kokybės plonų vilnonių siūlų. Pačios puošniausios būdavo su raštais, kuriems išmegzti naudojo baltus, rečiau spalvotus karoliukus. Autorės žiniomis, tiek Lietuvoje tiek kaimyninėse šalyse tyrinėtų riešinių raštai bei mezgimo technologija skiriasi nežymiai. Šiandien atgimę riešinės ne tik puošia, bet ir šildo mūsų rankas, pasak vienos vilnietės gydytojos – „kiekviena save gerbianti moteris privalo dėvėti riešines“.

Susitikimo metu I. F. Juškienė pristatė dar vieną populiarią, pažintinę knygą „Nuo pintinės iki rankinės“, kuri supažindina su XIX–XX  a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais.

Kaip pati autorė prisimena, vaikystėje kartu su sese ir mama eidavo į bažnyčią, mama nešdavosi juodą ridikiulį ir kaip pati sakydavo, „nešuosi tik dėl mados“.  Šiuo laiku nei viena moteris savęs neįsivaizduoja be rankinės. Tai šio leidinio tikslas  – atkreipti dėmesį į tautos žmonių kūrybingumą ir parodyti ką galima pasidaryti patiems. Knygos autorė su renginio dalyviais pasidalino ne tik sukaupta patirtimi renkant medžiagą apie savadarbius bei amatininkų dirbinius, importinius ir pramoninius gaminius, bet ir pademonstravo iš karoliukų vertą piniginę, maišelį-piniginę puoštą karoliukais, dviejų dalių nertą piniginę, kuri sulaukė susirinkusių damų nemažo susidomėjimo. Ne viena renginio dalyvė su nostalgija prisiminė tinklelius – „sietkeles“, rištus (pinikai) krepšius, siuvinėtus medvilninius maišelius įvairiems daiktams laikyti.

Norintiems patiems pasigaminti vieną ar kitą gaminį knygoje yra nemažai pavyzdžių ir paaiškinamųjų gamybos technikos detalių, o  leidinio pabaigoje autorė pateikia ir papildomos informacijos apie kai kurių daiktų gamybos procesus: nėrimą, mezgimą, vėrimą. Visi besidomintys tautos etnine kultūra I.F. Juškienės knygas, kurias išleido etninės kultūros centras ras Šiaurinėje bibliotekoje.


19 gruodžio, 2024

Krekenavos seniūnijoje Ustronės kaime esančio Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus lankytojams – gera žinia. Per Vadakties upelį baigtas tiesti naujas […]

19 gruodžio, 2024

,,Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus“ (Mt 5, 16). 2024 m. gruodžio 5-16 […]

18 gruodžio, 2024

Šiandien vykęs paskutinis šiais metais eilinis Savivaldybės tarybos posėdis buvo pažymėtas neeiliniais akcentais – pirmąkart vyko naujai įrengtoje salėje, o […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
17 gruodžio, 2024

Miežiškiuose sužibo pagrindinė Panevėžio rajono savivaldybės Kalėdų eglė. Žaliaskarė, kurią dovanojo miežiškiečiai Linas ir Jurga Švagždžiai, papuošta miestelio žmonių sukurtomis […]

16 gruodžio, 2024

Likus trims mėnesiams iki pirmalaikių Joniškio, Jonavos rajonų bei Panevėžio miesto mero rinkimų, aiškėja didžiųjų partijų keliami kandidatai. Tarp jų […]

13 gruodžio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybė puoselėja ilgametę tradiciją prieškalėdinėje Metų apdovanojimų šventėje pagerbti reikšmingų pergalių pasiekusią sporto bendruomenę. Įvairių sporto šakų atstovams, […]

12 gruodžio, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vykusiame iškilmingame renginyje pasveikinti 2024-ųjų Metų panevėžiečiai. Penkiems nusipelniusiems panevėžiečiams įteiktos Juozo Lebednyko sukurtos skulptūrėlės. „Mūsų […]

10 gruodžio, 2024

Šventinis laikotarpis dosnus malonių įvykių ir ypatingų nuotaikų: išlydėjęs Norvegijos Rotary klubo narius, atvežusius labdarą nepriteklių patiriančioms Panevėžio krašto šeimoms, […]

G. Kartano nuotr.
9 gruodžio, 2024

Panevėžio jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ bendradarbiaudama su Panevėžio savivaldybės jaunimo reikalų taryba jau aštuntą kartą pagerbė labiausiai šiais metais […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
5 gruodžio, 2024

Gruodžio 3-osios rytmetį Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje–bibliotekoje „Židinys“ – svečiavosi gamtininkas, knygų vaikams ir suaugusiems autorius, fotografas, keliautojas […]

4 gruodžio, 2024

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje posėdžiavusi darbo grupė, skirta 2024 m. Metų panevėžiečiams išrinkti, bendru sutarimu paskelbė penkis nominantus. Šie iškilūs […]

G. Kartano nuotr.
4 gruodžio, 2024

Panevėžiečiai gali džiaugtis dar viena reikšminga investicija į sveikatos priežiūros infrastruktūrą mieste. Šiandien Respublikinėje Panevėžio ligoninėje oficialiai atidarytas po renovacijos […]

2 gruodžio, 2024

Nors registruotis Jonavos rajono ir Panevėžio mero rinkimams liko vos trys savaitės, kol kas nė viena politinė jėga ar kandidatas […]

30 lapkričio, 2024

Panevėžys didžiuojasi savo verslo bendruomene, kurios iniciatyvos ir pasiekimai kuria miesto ekonominę gerovę bei garsina Aukštaitijos sostinę Lietuvoje ir už […]

Ramūno Šeškaus ir Savivaldybės nuotr.
30 lapkričio, 2024

Lapkričio 28 dieną Kaune, Krepšinio namuose, vyko Nacionalinės sporto agentūros prie LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuota apdovanojimų „Įkvėpti […]

29 lapkričio, 2024

Šiandien, lapkričio 29-osios vakarą, Panevėžyje įžiebta Kalėdų eglė. Laisvės aikštėje nušvito įspūdinga 18 metrų aukščio žaliaskarė, padabinta unikaliomis 3D rombo […]

28 lapkričio, 2024

Lapkričio 27 dieną Vilniuje vykusiame „Gero ūkininko čempionato“ apdovanojimų renginyje dalyvavo ir puikiu apdovanojimu džiaugėsi Panevėžio rajono savivaldybės atstovai. „Gero […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lapkričio 26-osios rytmetį Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – bibliotekoje „Židinys“ – įvyko projekto „Išlikimo kambarys „Skambutis“ baigiamasis renginys. […]

G. Kartano nuotr.
27 lapkričio, 2024

Panevėžio miesto savivaldybė, siekdama mažinti oro taršą ir gerinti aplinkos kokybę, tęsia ekologiško transporto infrastruktūros plėtrą. Lapkričio 22 d. pasirašyta […]

25 lapkričio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius jubiliejinio aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga pasveikino Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos bendruomenę. Jubiliejui pažymėti 2024-aisiais […]