Utenos Dauniškio gimnazijos moksleiviai – „Euroscola“ konkurso nugalėtojai
„Pagaliau atėjo ilgai lauktoji kelionė į Strasbūrą!“ – džiūgavo Utenos Dauniškio gimnazijos mokiniai, po keturių su puse metų vėl tapę tarptautinio konkurso „Euroscola“ nugalėtojais. „Euroscola“ – tai programa, skatinanti jaunimą susipažinti su Europos Parlamento darbu, ES vykstančiais procesais. ES šalių moksleiviai turi galimybę dalyvauti „Euroscola“ programoje, o finalinio turo laimėtojams suteikiama galimybė aplankyti EP būstinę Strasbūre, pasinaudojus subsidija kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti. Atstovauti Lietuvai vienoje iš svarbiausių ES institucijų Utenos Dauniškio gimnazijai patikėta po to, kai gimnazistai tapo nugalėtojais regioniniame ture, kuris vyko 2016 m. spalio 18 d. „– Tai daug mokinių pasiruošimo reikalaujantis konkursas ir aš labai didžiuojuosi Utenos Dauniškio gimnazijos komanda, kuri sutelkusi jėgas plušėjo beveik du mėnesius. Tai mano šaunusis dešimtukas: Anita, Silvija, Livija, Gabija, Tadas, Darija, Laura, Povilas, Robertas ir Gediminas. Šie mokiniai iškovojo gimnazijai teisę dalyvauti Euroscola dienoje Strasbūre. Gavę kvietimą vykti į Europarlamentą subūrėme 26 mokinių „Strasbūro klasę“. Vėl teko paplušėti – pasiruošti debatams anglų kalba aktualiais Europai klausimais“ – prisiminimais dalinasi mokinius ruošusi geografijos mokytoja Ligita Pelikšienė.
Imituoti parlamentinę sesiją Į Strasbūrą atvyko per 500 dalyvių iš dvidešimt vienos Europos valstybės. Utenos Dauniškio gimnazijos atstovai margoje minioje išsiskyrė ir sulaukė kitų šalių atstovų dėmesio, nes skirtingai, nei kitų šalių moksleiviai, buvo apsirengę gimnazijos uniformomis ir pasipuošę tautiniu akcentu. Renginys Europos Parlamente truko visą dieną. Po sveikinimo kalbos Parlamento administratoriai paaiškino apie Europos Parlamentą, jo struktūrą ir darbą jame. Kiek vėliau prasidėjo šalių prisistatymai. Apie Lietuvą, Utenos kraštą ir Dauniškio gimnaziją patikėta papasakoti komandos narei Enrikai Dzinkutei. Pristatymas buvo paįvairintas lietuvių liaudies sutartine kuri atliko Enrika drauge su Milda Musteikyte. Lietuvos pristatymas buvo palydėtas gausiais plojimais. Vėliau EP atstovai atsakė į jaunimo pateiktus klausimus. Nors mintis reikėjo reikšti užsienio kalba, moksleiviai buvo ypač aktyvūs, domėjosi temomis iš įvairių sričių, noriai diskutavo. Vėliau grupėse drauge su moksleiviais iš kitų ES valstybių vyko „Eurogame“ žaidimas, buvo sprendžiamos užduotis, susijusios su ES. Po pietų visa tarptautinė moksleivių minia buvo padalyta į šešias darbo grupes. Jaunimas kalbėjosi apie ES ateitį, migraciją ir integraciją, aplinką bei atsinaujinančią energetiką. Suprantama, tokioms diskusijoms reikėjo ne tik gerai žinoti aptariamą situaciją, bet ir pasižymėti puikiomis užsienio kalbos žiniomis. Pasibaigus darbui komitetuose, posėdžių salėje įvyko plenarinė sesija. Įdomu, jog daugybė moksleivių vėl kėlė rankas norėdami išsakyti savo poziciją įvairias klausimais. Visų komitetų ataskaitos buvo patvirtintos, nes mokiniai balsavo kaip tikri europarlamentarai. „Eurogame“ finale, į kurį pateko Utenos Dauniškio gimnazijos moksleivis Gediminas Repečka ne kartą skambėjo Lietuvos vardas. Mokytojų komandiniame Eurogame žaidime skelbiant nugalėtojus mokytoja Ligita Pelikšienė ir dar trys mokytojos iš Maltos, Ispanijos ir Estijos laimėjo šią viktoriną ir buvo apdovanotos EP nuotraukų albumais.
Pasibaigus dienai Europarlamente, vieni moksleiviai teigė, jog ateityje norėtų dirbti parlamentarais, kiti sakė supratę, jog tai – ne jų pašaukimas. Tačiau visiems be išimties tokia patirtis buvo nauja ir labai įdomi. Kai svarbiausias kelionės tikslas – dalyvavimas tarptautiniame konkurse „Euroscola“ Strasbūre buvo įgyvendintas, mokiniai galėjo atsipalaiduoti ir džiaugtis kita kelionės dalimi –pažintimi su Strasbūru, Paryžiumi, Gentu, Briuseliu, Amsterdamu. Prieš Strasbūrą moksleiviai aplankė Čekijos sostinę – Prahą. Ilgos kelionės per Lenkiją į Lietuvą metu autobuse netilo kalbos, diskusijos, įspūdžiai. Daug pamatyta, sužinota ir patirta. Kaskart tokios išvykos praturtina, keičia požiūrį, suteikia išminties ir suvokimo, kad žmogus, tik ieškodamas, eidamas, pažindamas, gali atrasti save ir pasaulį. Kelionė Į Stasbūrą buvo dar viena proga tuo įsitikinti! Utenos Dauniškio gimnazijos moksleivių grupę į kelionę lydėjo gimnazijos socialinė pedagogė Vida Adiklienė, geografijos mokytoja Ligita Pelikšienė ir gimnazijos direktorė Asta Skeirienė.
Mokinių įspūdžiai apie lankytas vietas:
Audrius – „Praha – tai daug architektūros stebuklų turintis miestas, su auksine gatvele ir miesto pasididžiavimu Karolio tiltu – man atrodė lyg iš pasakos. O dar galinga pilis ant kalvos – tai didžiausia senovinė pilis pasaulyje, pastatyta IX a.“
Evelina – Po devyniolika valandų trukusios kelionės autobusu pagaliau pasiekėme pradinį tikslą – Prahą. Pirma mintis – tylu, pirmas įspūdis – švaru, pirmas pojūtis – šalta. Nakties tamsos apgaubta Čekijos sostinė atrodė ramus ir atokus miestelis. Viskas pakito ryte. Dar pakeliui į Hrado pilį pastebėjau gatvėmis riedančius turistinius autobusus, lauke stoviniavo grupelės šalčio kaustomų svečių iš Azijos. Bundanti Praha atrodė kaip paauksuotas pasakų miestas, nes už kiekvienos kalvos kilo blizgantys bažnyčių bokštai. Be abejo, didingiausia iš visų į dangų stiebėsi Šv. Vito katedra, kurios požemiai, kaip sužinojome, tapo Čekijos karalių mauzoliejumi. Likusios valandos Prahoje prabėgo kaip sapne. Karališkieji sodai, Karolio tiltas, senamiesčio aikštė paliko neišdildoma įspūdį, tačiau žodžiais perteikti jo neįmanoma, reikia nuvažiuoti ir pačiam pamatyti.
Milda – „Negaliu patikėti, jog aplankiau Paryžių, juk viena iš mano svajonių jau išsipildė! Kvapą gniaužė matyti vaizdai nuo Eifelio bokšto.“
Laura –„Pasitvirtino stereotipai apie Paryžių – daug motorolerių ir motociklų, nenoriai angliškai bendraujantys prancūzai ir daugybė turistų..“
Ingrida – „Galiausiai pakilome į Eifelio bokštą. Vaizdas buvo nepakartojamas, stovint viršuje, buvo sunku patikėti tuo, jog mano svajonė išsipildė. Jausmas buvo nepakartojamas. O didžiausią įspūdį Paryžiuje man paliko Luvro piramidė.“
Naglis – „Paryžius tobulas miestas, į kurį dabar jau žinau, tikrai ne kartą sugrįšiu.“
Greta – „Prieš akis dar vis iškyla garsioji Triumfo arka, gausiai išpuošta reljefais ir skulptūromis. Aplankėme menininkų meką – Monmartrą. Šalia lyg gulbė nuostabioji Sacre Coeur – ši balta romantinio-bizantinio stiliaus bažnyčia buvo pastatyta XX a. pradžioje. Mes savo akimis matėme garsiąją Notre-Dame (Dievo motinos katedra) – bene žymiausia bažnyčia Paryžiuje.“
Livija – „ Daug sužinojome iš gidės Daivos pasakojimų apie Place de la Concorde – XVIII a. pabaigoje šioje aikštėje, pavadintoje Revoliucijos vardu, stovėjo giljotina ir joje buvo giljotinuoti Liudvikas XVI, Marija Antuanetė ir kiti žymūs žmonės. Vėliau aikštė pervadinta Santarvės vardu, joje buvo pastatytas obeliskas – dovana iš Egipto. Labai draugiški ir paslaugūs vairuotojai ir daug žinių perteikusi gidė Daiva.“
Aleksandras – „Prisipažinsiu, nemaniau, jog po siautulingo ir chaotiško Paryžiaus dar galėsiu būti kažkuo nustebintas, tačiau tikrąją to žodžio prasme mane pavergė Belgija. Jos ramybė, kuklumas, paprastumas, tvarkingumas buvo tikra atgaiva. Atrodė, jog viskas vėl teka įprasta gyvenimo vaga. Daug vilčių nedėjau ir į Parlamentą, bet ir čia teko būti nustebintam. Modernumas, komfortas ir šiuolaikiškumas – geriausias derinys! Patogios erdvės, galimybė naudotis nešiojamu gidu, leido su šiuo garsiu pastatu susipažinti savarankiškai, kas man ypač svarbu. Vakarinis Briuselis pažėrė dar daugiau staigmenų. Siauros senamiesčio gatvelės, šurmulys, jaukios šviesos ir maloni skanėstus pardavinėjančios moters šypsena įsirėžė man į atmintį. Nekantrauju ten sugrįžti.“
Naglis –„ Gentas ir Briuselis – Belgijos miestai mus pasitiko tradiciškai su lietumi, mes jau buvome skaitę, kad reikalingiausi daiktai ten yra – skėtis ir lietpaltis. Vakarinis Centrinės Briuselio aikštės vaizdas mus visus pakerėjo.“
Gabija – „Tradiciniai belgiški vafliai buvo tikra palaima. Labiausiai noriu grįžti į Amsterdamą, atsipalaidavusių turistų, nuotaikingo „Madam Tiuso“ vaškinių figūrų muziejaus, ir gatvėmis virtusių kanalų miestą.“
Darija -„ Amsterdamas kitoks miestas. Čia turbūt priimtina ir suprantama viskas… Niekas pirštais nebado ir nesistebi kitokiais – visi šiame mieste šiek tiek kitokie… Vos tik atvykus į Amsterdamą jautiesi lyg būtum kitame pasaulyje. Visi draugiški, sveikinasi, nusišypso, atrodo jog visus šio miesto gyventojus pažinotum visą gyvenimą, nors matai tik pirmą kartą. Viena iš man labiausiai patikusių atrakcijų Amsterdame – plaukiojimas kanalais. Prieš akis atsiveria miestas visu gražumu. Namai išneriantys iš vandens ir lyg medžiai besistiebiantys į viršų. O patį kanalą, kaip gidas sakė, sudaro 1 metras dumblo, 1 metras dviračių ir 1 metras vandens (juk Nyderlandai dviračių šalis). Na ir paskutinė bet be galo nuostabi vieta, kurią aplankėme buvo „Madame Tussauds“ vaškinių figūrų muziejus. Iškart įėjus į muziejų pasitinka žymiausios žvaigždės, visi lyg gyvi žmonės stovintys priešais tave. Priėjus arčiau supratau, kad jie netikri, nors sunku buvo tuo patikėti. Ir tai ne viskas: žymiausi sportininkai, nusipelnę mokslo srityse žmonės, menininkai, modeliai bei filmų herojai. Atrodo jog čia galėtum būti nors ir visą amžinybę. Nors ir buvome šioje sostinėje žiemą, bet įspūdis liko visam gyvenimui. Žinau, kad Olandija garsėja nuostabiomis tulpėmis. Tad tikrai šį miestą norėčiau aplankyti vasarą ir dar ne vieną kartą!„
Anita –„ Labai nustebino dviračių gausa. Ne veltui sakoma, jog Amsterdame dviračių yra daugiau nei automobilių. Manau dalyvavimas šiame renginyje mane paskatino ir toliau domėtis politika, o galbūt netgi susieti savo ateitį su šia sritimi. Šios išvykos nė nebūtų buvę, jei ne šaunioji mūsų geografijos mokytoja Ligita Pelikšienė. Manau ji Utenos Dauniškio gimnazijos komandai padėjo pasiekti pergalę „Euroscola“ konkurse.“
Monika – „Visos kelionės ir pasiruošimo jai metu ypatingai mumis rūpinosi gimnazijos socialinė pedagogė Vida Adiklienė. Didžiuojuosi, kad Lietuvos pristatymas, kurį padėjo parengti gimnazijos direktorė Asta Skeirienė, buvo originalus, mes turėjom puikią galimybę kitiems ES šalių moksleiviams papasakoti apie save, parodyti Utenos krašto grožį.“
