Planuojamos įstatymo pataisos neramina Zarasų rajono verslininkus
Antradienio popietę Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas susitiko su rajono verslo atstovais.
Mažmenine prekyba maisto produktais rajone ir Zarasų mieste prekiaujančių įmonių UAB “Aukštaitijos ledai“, UAB „Svaita“, UAB „Samaniai“, UAB „Čia Market“, UAB „Osida“,UAB „Viralda“ vadovai ir individualios įmonės „Salvida“ savininkai inicijavo susitikimą su rajono meru norėdami išsakyti savo nuogąstavimus dėl planuojamo įstatymo pataisų, susijusių su alkoholio pardavimo ribojimo priemonėmis, pasekmių rajono mažmeninės prekybos verslui.
Verslininkus neramina tai, kad įstatymo pataisos ženkliai paliestų ne didžiųjų miestų, o kaimiškųjų rajonų gyventojus. Jų teigimu, apribojus alkoholinių gėrimų prekybą kaimo parduotuvėse, iš Latvijos plūstelės legalus, bet pigesnis alkoholis, pelnysis ne Valstybė, o perpardavinėtojai.
Mažose gyvenviečių, kaimų parduotuvėse alkoholis sudaro apie 30 proc. visos prekių apyvartos. Jos netekusios parduotuvės bus priverstos visiškai užsidaryti, kadangi aptarnavimo ir parduotuvės išlaikymo kaštai bus didesni už gaunamas pajamas. Kiltų klausimas, kur kaimo gyventojui įsigyti kasdienio vartojimo prekių, kiek jos pabrangs, jei jas be konkurencijos vežios autoparduotuvės?
Verslininkai pateikė realų pavyzdį, kad įsigaliojus ribojimui alkoholiu prekiauti arčiau 200 metrų nuo mokymo įstaigų, Zarasuose alkoholiu galėtų prekiauti tik 3 stambiųjų prekybos tinklų parduotuvės: Maxima, Norfa ir IKI. Visos miesto centre esančios mažosios ir privačios parduotuvės to daryti jau negalėtų, o kaimo parduotuvės Suvieke, Antazavėje, Baibiuose turėtų išsikelti už kaimo ribų.
„Ne paslaptis, kad kaimiškieji šalies rajonai yra senstantys, todėl pasekmes uždarius kaimo parduotuves pirmiausiai pajus senyvo amžiaus žmonės, mažiausiai mobilūs, bet tikrai ne didžiausieji alkoholio vartotojai. Įstatymo pataisų rengėjų argumentai neatitinka tikrovės, o remiasi tik statistine iškreipta informacija, neatsižvelgiant į kaimo ir miesto socialinius, ekonominius skirtumus. Melagingais argumentais siekiama pateisinti neadekvačias priemones. Vietoje nuoseklių veiksmų siūloma chirurginė operacija, kuri neišspręs problemų, o tik patenkins atskirų žmonių grupių ambicijas. Jokia analizė neatlikta, verslo atstovų politikai negirdi, argumentų nepriima“, – sakė verslininkai.
Merui verslininkų įteiktame prašyme pagarsinti valdžios susitikimuose pasekmes, susijusias su planuojamo įstatymo pataisomis, pateikta daugiau kaip dešimt argumentų, kurie, verslininkų nuomone, riboja teisėtą verslą, didina nedarbą ir kontrabandos riziką, dirbtinai blogina gyvenimo kokybės rodiklius kaime, žlugdo smulkiuosius verslininkus besiverčiančius konditerijos, pieno, mėsos gaminių mažmenine prekyba.