Pirmasis metų renginys Molėtų literatams – A. Urbonienei atminti
Vasario 8 d. Molėtų viešoji biblioteka minėjo Aldonos Urbonienės 90-ąjį gimtadienį. Iš pradžių buvo apsilankyta kapinėse ir atminimo žvakelėmis pagerbti Molėtų krašto literatai: Aldona Urbonienė, Remigijus Gražys, Alfonsas Kavoliūnas. Juk šie metai ne tik Molėtų viešosios bibliotekos (80), bet ir literatų klubo (20) – jubiliejiniai metai.
Informacijos skyriuje veikė Nijolės Pereckienės parengta paroda mokytojai, literatei A. Urbonienei atminti, pavadinta „Mokytoja, kilusi iš Užpalių krašto“.
Viename interviu A. Urbonienė yra sakiusi: esu aukštaitė nuo Užpalių. „Mano užpalėnai audringai džiaugiasi, audringai piktinasi. Aš – jų kraujo, bet kartais esu dėkinga, kada ramus, santūrus žmogus prigesina mano karščiavimąsi…“ Šiandien vienintelis artimiausias žmogus, galintis pasakoti ir apie mokytojos vaikystę bei šeimyninius gyvenimo momentus yra dukra Birutė Urbonaitė. Ji renginio metu ir dalinosi tais išsaugotais įvairialypiais prisiminimais, suvirpinusiais ne vieną, pažinojusį mokytoją ir savo atėjimu pagerbusį jos atminimą. Kalbėdama apie sunkią motinos vaikystę, dukra Birutė sakė, jog mama negarbino smetoninės Lietuvos, bet Atgimimą priėmė visa širdimi. Anot dukters, ji buvo Mokytoja iš pašaukimo, nebuvo pakanti nei moraliniam, nei fiziniam smurtui. „Aš taip pat buvau mylimas vaikas“ –sakė Birutė . Paskutinieji gyvenimo metai jos mamai buvę ypač buvę sunkūs, nes ji sirgo. Tačiau per gyvenimą išsiugdytos savybės neleido jai atrodyti sugniuždytai. Dukra apgailestavo, kad per mažai jiedviem tekę bendrauti…
Daug gražių ir šiltų žodžių negailėjo savo vaikystės ir jaunystės mokytojai, o kitiems ir artima bičiule tapusiai, alantiškiai: Antanas Pivoras, Birutė Šiukštienė, Birutė Kavaliauskienė.
Alantą iškeitusi į Molėtus, mokyta A. Urbonienė ir čia turėjo gausybę mokinių, kolegų, ją menančių geru žodžiu. Tai patvirtino ir renginyje dalyvavusios mokytojos Aldona Baranauskienė ir Danguolė Jurelienė, atskleidusios A. Urbonienės principingumą, duotus gyvenimiškus patarimus ir buvus nelengvą mokytojavimo dalią. Kadangi Aldona Urbonienė turėjo ir hobi – rašyti, o nuo 1974 metų dirbo neetatine korespondente rajono laikraštyje „Pirmyn“, tai jos rašymo manieras geriausiai apibūdinti galėjo žurnalistė Nijolė Antanavičienė., o darbą poliklinikoje – Danutė Čečiuolienė, vyriausioji slaugytoja. Ji ne tik artimai bendravo su mokytoja, bet buvo ir viena jos rašinių herojų. Bibliotekos kraštotyrai ponia Danutė padovanojo 1989 metų Liaudies meno šventės programą – kvietimą, kuriame minima ir A. Urbonienė, scenarijaus autorė.
Tad visai prasminga buvo sudainuoti liaudišką dainą, kurią užvedė B. Šiukšienė.
Renginio pabaigoje visi susirinkusieji galėjo prisiminti literatūrinį gyvenimą Molėtuose, koks jis buvo prieš pora dešimtmečių, žiūrėdami TV dokumentinę publicistiką iš www.moletaikitaip.lt
