Tarp 2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų – dvi Jurbarko krašto atstovės
Vasario 13 d. posėdžiavusi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija apsvarstė ir slaptu balsavimu išrinko 2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp laureatų ir dvi Jurbarko krašto atstovės – Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro vadovė Danutė Samienė ir visuomenininkė smalininkietė Ona Burneikienė.
2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro vadovei Danutei Samienei skirtas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą, o visuomenininkei Onai Burneikienei už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.
Teikimą dėl Danutės Samienės kandidatūros šiam apdovanojimui Jurbarko rajono savivaldybei pateikė Jurbarko kultūros centras, o dėl Onos Burneikienės – Smalininkų bendruomenės centras. Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius teikimams pritarė ir savivaldybės vardu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijai pateikė rekomendacijas šiems apdovanojimams.
Danutė Samienė
Danutė Samienė nuo 1984 metų Jurbarko liaudies teatre (kuriam 1995 metais jos rūpesčiu ir pastangomis buvo suteiktas Konstantino Glinskio vardas) sukūrė daugiau kaip 20 spektaklių, žadinančių patriotizmą bei pasididžiavimo savo gimtine ir žmonėmis, pilietiškumo jausmą, dauguma kurių atspindi panemunės regiono autorių kūrybą.
Ji išskirtinai daug jėgų skiria visuomeninei veiklai: rašo straipsnius rajono ir respublikinės spaudos leidiniuose, rengia šventes, festivalius, rašo scenarijus, inscenizacijas, yra režisavusi daug teatralizuotų programų pagal literatūros klasikų kūrinius, ugdančių tautinę savimonę, pagarbą valstybei, jos kalbai, istorijai. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Danutė Samienė organizuoja ir veda beveik visus tremties atminimo ir Valstybinių švenčių paminėjimo renginius Jurbarko rajone.
Danutės Samienės iniciatyva Jurbarko rajone organizuojami įvairūs renginiai ne tik salėse, bet ir erdvėse, priartinančiose renginius prie žiūrovų bei stiprinančiose renginio paveikumą: Panemunės pilių teritorijose, Šimkaičių miške esančioje partizanų žeminėje. Išskirtiniai jos inicijuoti renginiai: teatrų festivalis „Žiobrinė“ (1999, 2001, 2003 metais), festivalis „Senjorai ir jaunystė“, kas dveji metai vykstantis nuo 2001 m. iki šiol, projektas „Istorija ir teatras“ Šimkaičių miške (2004, 2006, 2009 metais), profesionalaus meno festivalis „Susitikimai“, suteikiantis galimybę Jurbarko rajono gyventojams susipažinti su profesionalių meno kūrėjų darbais.
Danutės Samienės vadovaujamas Konstantino Glinskio teatras daug keliauja po Lietuvą bei užsienio šalis. Teatro ir D. Samienės užmegzti kūrybiniai ryšiai su kultūros kolektyvais iš Danijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Moldovos, Kanados ir kt. šalių leidžia populiarinti lietuvių tautos tradicijas ir kūrybą pasaulyje.
Ona Burneikienė
Jurbarko rajono Smalininkų miestelyje gyvenanti Ona Burneikienė yra nepailstanti Mažosios Lietuvos tautodailininkės, tapytojos, miniatiūrų autorės Lidos Meškaitytės (1926–1993) globėja, kūrybinio palikimo puoselėtoja. Lida Meškaitytė gimė netoli Smalininkų, mažame Antšvenčių kaime, kuris istorijos verpetuose ilgus šimtmečius priklausė Prūsijos, vėliau Vokietijos valstybėms. Nežiūrint įvairių istorijos kataklizmų, šiame krašte gyvenę žmonės save laikė lietuvininkais ir puoselėjo ne tik protėvių kalbą, bet ir senąsias tradicijas. Menininkė gimė ir gyveno senoje, dar XIX amžiuje statytoje sodyboje.
Antrojo pasaulinio karo metais Kaune, griūnant pastatui, Lida Meškaitytė buvo sunkiai sužalota, o tai iš esmės pakeitė ir jos tolimesnį gyvenimą. Ji buvo prikaustyta prie lovos. Liga Lidą ilgiems metams atskyrė, atribojo nuo kasdienio gyvenimo įpročių ir džiaugsmo. Ona Burneikienė buvo tas žmogus, kuris gerai suprato menininkės problemas. Ji organizavo globą, skyrė dėmesį, rūpinosi sveikata, globojo sunkios ligos patale. 1993 metų vasarą Lida Meškaitytė mirė. Jos kūrybinį palikimą velionės testamentu Ona Burneikienė dar tais pačiais metais perdavė Lietuvos dailės muziejui. Lidos Meškaitytės miniatiūrų paroda veikia Juodkrantės muziejuje. Jurbarke, Vinco Grybo memorialiniame muziejuje, eksponuojama jos kūrinių faksimilių paroda.
Lidos Meškaitytės tapybos darbų paroda 1966 metais, paminint tautodailininkės gimimo keturiasdešimtmetį, Onos Burneikienės pastangomis buvo surengta Smalininkuose. Tada ir prasidėjo Onos Burneikienės ir Lidos Meškaitytės draugystė, ilgainiui peraugusi į nuolatinę menininkės globą. Tik Onutės prikalbinta ji sutikdavo savo miniatiūras eksponuoti parodose, tad su Lidos kūryba susipažino, ja žavėjosi bei stebėjosi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio meno pasaulio žmonės.
Nuo Mažosios Lietuvos tautodailininkės Lidos Meškaitytės mirties praėjo dvidešimt treji metai, tačiau iki šiol tebepuoselėjamas menininkės atminimas. Tai kasdieniu ir lygiai tokiu pačiu precizišku darbu atlieka Smalininkuose gyvenanti Ona Burneikienė. Užėjęs į Meškaičių sodybą pašalietis net nesupras, kad jos šeimininkai jau seniai užvėrė vartelius į šią unikalią sodybą. Šimtamečių medžių pauksmėje pagal senuosius šio krašto ūkininkavimo papročius noksta pomidorai, auga prieskoninės daržovės, sirpsta avietės, serbentai, kiemą puošia tradiciškai suformuoti gėlių darželiai. Pravėrus senosios trobos duris, atrasi švariai prižiūrimą virtuvėlę, gyvenamuosius kambarius. Čia viskas iki smulkmenų palikta taip, kaip buvo dar gyvenant lietuvininkams Meškaičiams.
Lietuvos dailės muziejaus menotyrininkė Marija Kuodienė, rinkdama medžiagą knygai apie unikalią Mažosios Lietuvos menininkę Lidą Meškaitytę, daug bendravo su Ona Burneikiene. Onutė jau seniai paliko savo asmeninį gyvenimą nuošalyje ir gyvena Lidos Meškaitytės gyventu ritmu. Ji gali ištisas valandas pasakoti apie Meškaičius, Lidą, jos pomėgius ir savitumus.
Ona Burneikienė vis dar senosiose Smalininkų kapinaitėse tvarko Meškaičių kapus, vis dar diena po dienos praveria senųjų lietuvininkų sodybos vartus, o čia kasdienius rūpesčius sunku ir įvardinti. Kai kuriems darbams reikalinga ir kitų žmonių pagalba. Dažni svečiai sodyboje ir turistai, kuriems Onutė taip pat negaili laiko. Čia vyksta ir meno plenerai. O. Burneikienė labai nuoširdžiai išgyvena dėl taip mylėtos menininkės gimtosios sodybos išsaugojimo. Sodyba unikali ne tik memorialine, bet ir istorine, architektūrine prasme.
Nuo 1996-ųjų, kas penkeri metai, Jurbarko rajone vyksta respublikinė tapybos darbų paroda. Pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus įsteigta Lidos Meškaitytės vardo premija, kuri skiriama tautodailininkams už darbus Mažosios Lietuvos tematika. 2016 m. gruodžio mėnesį tokia paroda surengta Smalininkuose.
2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateiktos 54 kandidatūros šioms nominacijoms gauti: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą – 15 kandidatūrų; už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – 11 kandidatūrų; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – 14 kandidatūrų; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes – 14 kandidatūrų.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ laureatams bus įteikti 2017 m. kovo 30 d. iškilmingame renginyje Panevėžyje.