Lietuvių aktyvumas dalyvaujant vėžio prevencinėse programose didesnis nei ES vidurkis
Šių metų pradžioje buvo publikuota Europos Komisijos užsakymu Tarptautinio vėžio mokslinio tyrimo instituto ekspertų parengta 2-oji Ataskaita apie vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse (angl. Cancer Screening in the European Union, 2017). Šioje ataskaitoje Lietuvoje vykdomos ES rekomenduojamos krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programos įvertintos kaip atitinkančios ES Tarybos Rekomendaciją dėl šių programų įgyvendinimo ES šalyse. Lyginant su pirmąja ES ataskaita apie prevencinių programų įgyvendinimą ES šalyse 2007 m., Lietuva padarė didelę pažangą, per šį laikotarpį buvo įdiegtos ir sėkmingai vykdomos visos ES rekomenduojamos vėžio prevencinės programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos.
„Džiugu tai, kad pasak šios ataskaitos, Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio programos įvertintos kaip atitinkančios Tarybos rekomendacijoje nurodytus šių programų organizavimo ir įgyvendinimo principus ES šalyse“, – sako VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Pasak jo, lietuvių aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio bei krūties vėžio prevencinėse programose ne mažesnis nei kaimyninėse šalyse ar netgi senosiose ES šalyse, o storosios žarnos vėžio programoje lietuviai dalyvauja itin aktyviai ir Lietuva patenka į vieną iš geriausiai šią programą vykdančių ES šalių pagal programoje dalyvavusių asmenų skaičių.
Ataskaitoje teigiama, kad pagal krūties vėžio prevencinę programą Lietuvoje sveikatą pasitikrina 35–45 proc. moterų, tiek pat moterų pasitikrina ir kaimyninėje Lenkijoje, Austrijoje, Vengrijoje. Tuo tarpu Latvijos moterys yra mažiau aktyvios, krūties vėžio prevencinėje programoje sudalyvauja tik 34 proc. moterų.
Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Lietuvoje sveikatą taip pat pasitikrina 35–45 proc. moterų. Kaimyninių šalių rezultatai kur kas prasteni, Latvijoje sveikatą tikrinasi tik 24–34 proc. moterų, o Lenkijoje vos 13–23 proc. Mažesnis nei Lietuvoje žmonių aktyvumas ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, Belgija, Rumunija, Vengrija, Italija.
„Be abejonės, Lietuvos moterims reikėtų būti aktyvesnėms ir lygiuotis į Šiaurės šalių gyventojas. Moterims skirtose vėžio prevencinėse programose aktyviausiai dalyvauja Švedijos, Suomijos, Jungtinės karalystės gyventojos. Ten sveikatą pagal prevencines programas pasitikrina nuo 70 iki 100 proc. moterų“, – teigia V. Zaksas.
Geriausi Lietuvos rezultatai yra storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje – sveikatą tikrinasi 46–56 proc. žmonių. Toks pat žmonių aktyvumas pastebimas tik Šiaurinėje Italijos dalyje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Visose kitose Europos šalyse žmonių dalyvavimas storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje yra gerokai mažesnis.
Ataskaitoje buvo pažymėta, kad ES Tarybos rekomendacija dėl vėžio atrakinės patikros įgyvendinimo turėjo teigiamą įtaką visose ES šalyse siekiant nustatyti krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžį ankstyvuoju etapu ir padidinti sėkmingo gydymo galimybes. Šiuo metu Krūties vėžio atrankinės patikros programa yra vykdoma 25 ES šalyse, gimdos kaklelio atrankinės patikros programa – 22 ES šalyse, storosios žarnos vėžio patikros programa – 23 ES šalyse. Tarptautiniai ekspertai pažymėjo, kad ateityje turėtų būti tobulinamas šių programų kokybės užtikrinimas, jų stebėsena ir rezultatų vertinimas, periodiškai vertinami šių programų vykdymo rezultatai ES lygmeniu bei atnaujinamos Tarybos rekomendacijos.
„Nors Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio programos įvertintos kaip atitinkančios Tarybos rekomendacijoje nurodytus šių programų organizavimo ir įgyvendinimo principus ES šalyse, manome, kad šių programų vykdymo organizavimą Lietuvoje reikėtų tobulinti atsižvelgiant į ES šalių patirtį. Programų vykdymas turėtų būti sutelkiamas koordinaciniame centre, kuris centralizuotai organizuotų kvietimo sistemą, koordinuotų šių programų vykdymą, informavimą bei jų kokybės užtikrinimą ir rezultatų vertinimą“, – pažymi VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvauti kviečiamos 25–59 metų moterys, joms sveikatą pasitikrinti reikėtų kas 3 metus. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencinė programoje dalyvauti kviečiamos 50–69 metų moterys, tikrintis sveikatą reikia kas 2 metus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Storosios žarnos vėžio programa yra skirta 50–74 vyrams ir moterims. Šiems žmonėms kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Jeigu žmogus nepatenka į vykdomosiose programose numatytą amžiaus grupę, tačiau turi priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos, ar jam pasireiškia ligos simptomai, jis taip pat turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertinęs sveikatos būklę skirs tyrimus ar nukreips pas gydytoją specialistą.
