Susipažinkite su Kėdainių senamiesčio viešųjų erdvių sutvarkymo projektais
Kėdainių rajono savivaldybės administracija informuoja savivaldybės visuomenę, kad 2017 metais bus parengtas kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymo, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui, projektas.
Su jų architektūriniais pasiūlymais supažindina Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas. O rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius tikisi, kad kėdainiečiai yra pakankamai ambicingi originaliems senamiesčio viešųjų erdvių sutvarkymo projektams, nes Kėdainiai savo klestėjimo laikais, vadinamajame aukso amžiuje, buvo vienu iš reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) miestu.
Didžiosios Rinkos aikštės modernizavimas suteiks naujas galimybes
Pagal 2014−2020 metų miesto tikslinės teritorijos vystymo programą pradedami vykdyti senamiesčio viešųjų erdvių kompleksiško projekto darbai. Projekto įgyvendinimo rezultatas bus multifunkcinis, skirtas kėdainiečiams ir miesto svečiams jaukiai jaustis mūsų istoriniame mieste.
Vienas projektuojamų objektų − Didžiosios Rinkos aikštės modernizavimas suteiks naujas galimybes kėdainiečių ir miesto svečių (turistų) poilsiui bei miesto istorijos pažinimui. Pagrindinė miesto aikštė zonuojama į aktyviąją – centrinę dalį (tai pietvakarinė ir centrinė aikštės erdvė, kuri bus išklota pjauto grubaus paviršiaus granito plokštėmis. Čia vyks įvairaus žanro šokiai, aktyvūs lauko žaidimai (pvz., gatvės krepšinis), spektakliai ir kiti renginiai. Šioje erdvėje koncertuos muzikantai.
Pietinėje aikštės dalyje bus lauko kavinės, o rytinė dalis skirta Kėdainių istorijos pažinimui. Rytinėje dalyje jau dabar stovi vienas informatyviausių Lietuvoje paminklų miesto „savininkams“ − kunigaikščiams Radviloms.
Prie Rotušės pastato numatyta pastatyti senamiesčio skulptūrinį maketą su Brailio raštu trumpai papasakota jo urbanistine struktūra ir jos susiformavimo istorine raida.
Beje, kol mes apie tai svarstėme (tai tęsiasi nuo 2008 m.) Telšiai kažką panašaus jau padarė, bet tai nėra varžytuvės – daugelyje Europos senamiesčių tai seniai padaryta.
Taip pat šiais metais archeologui Algirdui Juknevičiui aikštėje atkasus XVIII a. pastato pamatų ir sienos fragmentą, meras S. Grinkevičius pritarė, kad aikštės grindinyje reikia pažymėti šio pastato kontūrą, nes tas pastatas savo dydžiu ir prekybine paskirtimi daugiau kaip 200 metų „bandė“ formuoti pietinę aikštės kraštinę. Todėl zonuojant aikštės erdvę numatoma toje vietoje statyti lauko kavines.
Kitas, glaudžiai su Didžiosios Rinkos aikšte susietas, objektas yra automobilių ir dviračių aikštelė, kaip turistų bei kėdainiečių sustojimo ir apžvalgos vieta prie Mikalojaus Daukšos bibliotekos. Taip pat prekybinio laivo „vytinės“, kaip miesto XVII− XIX amžiais turėjusio laisvą prekybinį uostą, simbolio ir upių laivybos ekspozicijos objekto statyba. Tai leistu miestą tarsi „atgręžti veidu“ į upę, kaip kad įvairiomis priemonėmis tai daryti stengiasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai. Tuo projektu bus baigta ir Nevėžio krantinės pėsčiųjų bei dviračių tako statyba.
Pėsčiųjų tilto projektiniai pasiūlymai
Dar kitas šalia Didžiosios Rinkos aikštės rengiamas projektas – pėsčiųjų tiltas per Nevėžį.
Turbūt pamenate, kad 2007 metais buvo parengtas naujo pėsčiųjų tilto per Nevėžį (vietoje susidėvėjusio esamo) projektas. Turiu priminti, kad esamas tiltas yra pastatytas po Antrojo pasaulinio karo, buvusio istorinio tilto vietoje.
Ekspertai, atlikę tilto konstrukcinę ekspertizę, konstatavo, kad esamos atramos ir dalis sijų susidėvėjusios ir nebetinkamos rekonstruoti, todėl pigiau ir tikslingiau statyti naują tiltą senojo vietoje, nes esamas tiltas nėra paveldo objektas, tačiau tilto istorinė vieta yra urbanistinė-istorinė kultūros paveldo vertybė. Naujo tilto projekto architektu buvo pasirinktas gerai žinomas kultūros vertybių teritorijoje dirbantis architektas, apdovanotas įvairiomis prestižinėmis premijomis − prof. Jurgis Rimantas Palys, rengęs ir Kauno miesto Vytauto Didžiojo istorinio tilto rekonstrukciją.
Šiuo metu duota arch. Rimantui Paliui užduotis parengti projektą, kurio įgyvendinimas kainuotų mažiau, nei kad buvo numatyta 2007 metų projekte. Taip pat upės viduryje atsisakoma vienos atramos, kad po tiltu galėtų praplaukti ir „vytinė“, o tilto konstrukcijas statybininkai galėtų montuoti nuo kranto.
Architektas pasiūlė kitokį nei kėdainiečiams buvo įprasta matyti siluetą, motyvuodamas, kad projektuojant pagal išlikusias XX amžiaus pradžios nuotraukas ar Mstislavo Dobužinskio piešinį būtų pažeistos Atėnų chartijos ir Venecijos Chartijos nuostatos, rekomenduojančios neimituoti istorinės architektūros, kadangi kiekvienas laikotarpis turi savo bruožus ar stilių architektūroje.
Netgi atstatant Drezdeną prie atstatytų pastatų pažymėta, kad jie atstatyti, o kurie neatstatyti, aiškiai matoma, kad pastatyti pagal šio laikmečio architektūros charakterį. Tiltas bus pritaikytas žmonėms su negalia, pėstiesiems ir dviratininkams. Taip pat ant tilto numatyti suoliukai pasėdėti ir pasigėrėti senamiesčiu bei Nevėžio kraštovaizdžiu. Tiltas bus apšviestas, tad tamsiuoju paros metu atrodys patraukliai.
Numatoma sutvarkyti Žydų gatvę
Šiais metais numatoma sutvarkyti Žydų gatvę. Tam 2014 m. parengėme projektą. Tai buvo viena pėsčiųjų bei dviračių takų trasos Kėdainių mieste sudedamųjų dalių. 2017 m. parengus pėsčiųjų ir dviračių tilto per Smilgos upę projektą ir, 2018 metais jį įgyvendinus, Žydų gatve turėtų padidėti turistų srautas iš senamiesčio į miesto parką.
Tiltas projektuojamas taip, kad jo konstrukcijoje būtų paslėpti šilumos tiekimo ir dujotiekio vamzdžiai. Jo siluetas bus lėkštos arkos formos, taip jam suteiksime lengvumo įspūdį. Projekte numatyta įrengti pėsčiųjų taką ir palei Smilgą iki J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos. Tai būtų puiki dovana ne tik kėdainiečiams, bet ir miesto svečiams. Šiame take numatyti suoliukai, šiukšliadėžės bei apšvietimas.
Taip pat planuojama sutvarkyti ir kitas senamiesčio apleistas erdves, kurios šiuo metu neišnaudojamos visuomenės reikmėms. Tai dalis sovietmečiu buvusios Elektros aparatūros gamyklos teritorijos tarp Krašto muziejaus ir Radvilų gatvės.
Čia projektuojamas Kėdainių miesto istorinių įvykių ir miesto savininkų atminimo skveras su vardiniais suoliukais bei kitais mažosios architektūros elementais bei apšvietimu. Kadangi planuojama teritorija yra šalia Šv. Juozapo bažnyčios ir pėsčiųjų tako, jungiančio Didžiąją ir Radvilų gatves, ji bus tikslingai naudojama rekreacijai bei istorijos pažinimui.
Šalia tos teritorijos numatyta suprojektuoti automobilių statymo aikštelę su įvažiavimu iš Radvilų gatvės. Kita automobilių ir dviračių statymo aikštelė numatyta buvusios apleistos aikštelės vietoje prie SEB banko ir Muzikos mokyklos su įvažiavimu iš Josvainių gatvės.