Mažiausios pensijos didės mažiausiai, didžiausios – daugiausiai. Gal galima kitaip?
Nuo 2017-ųjų pradžios mažiausios pensijos padidės dukart mažiau, nei didžiausios, kurių gavėjų dalis gauna ir nemenkas valstybines pensijas – specialistų pateikti duomenys rodo, kad turime dar vieną socialiai neteisingą sprendimą, dėl kurio kritiniame skurde gyvenančių garbaus amžiaus žmonių padėtis beveik nepalengvės.
Todėl Naglis Puteikis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Seime, prašydamas kritiškai išanalizuoti dabartinę pensijų sistemą ir surasti sprendimus, kaip padidinti mažiausias pensijas ir pakeisti padėtį tų, kurie patiria giliausią skurdą.
*******
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariams Lietuvos Respublikos Seime
2016 m. gruodžio 23 d.
DĖL BŪTINYBĖS APGINTI MAŽIAUSIAS PENSIJAS GAUNANČIŲ ŽMONIŲ GYVYBINIUS INTERESUS
Į mane raštu ir žodžiu kreipėsi pensininkai, nusivylę, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. didinant pensijas daugiausiai padidės didžiausios pensijos, tuo metu mažiausios pensijos padidės ženkliai mažiau, todėl beveik nepalengvės kritinė padėtis giliausiame skurde gyvenančių garbaus amžiaus žmonių, kurių pajamų nepakanka net minimaliam esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui.
Iš informacijos, kurią mano prašymu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė, matyti, kad mažiausios, iki 200 Eur dydžio, pensijos, kurias gauna 81 717 žmonių arba 15,56 proc. senatvės pensijų gavėjų, nuo 2017 m. pradžios padidės vidutiniškai 13,04 Eur, 200-225 Eur dydžio pensijos (88 288 žmonės, 16,82 proc.) – 15,03 Eur, 225-250 Eur dydžio pensijos (86,413 žmonių, 16,46 proc.) – 16,79 Eur, 250-275 Eur dydžio pensijos (73 937 žmonės, 14,08 proc.) – 18,53 Eur, 275-300 Eur dyžio pensijos (59 226 žmonės, 11,28 proc.) – 20,27 Eur, 300-350 Eur dydžio pensijos (74 430 žmonių, 14,18 proc.) – 22,73 Eur, o didesnės nei 350 Eur pensijos (61 023 žmonės, 11,62 proc.) – 29,89 Eur. Taigi, mažiausios pensijos padidės daugiau nei dukart mažiau, nei didžiausios. Socialinį tokio padidinimo neteisingumą dar padidina ir tai, kad dalis didžiausias pensijas gaunančiųjų tuo pat metu gauna ir nemažas valstybines pensijas (pvz., teisėjų valstybinės pensijos dydis yra 907,91 Eur).
Nors absoliutaus skurdo riba Lietuvoje nėra nustatoma ir neturime oficialių duomenų, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą, tačiau ir be to kiekvienam nuo tikrovės neatitrūkusiam Lietuvos piliečiui yra pakankamai akivaizdu, kad mažiausių pensijų dydžiai neužtikrina net minimalaus išgyvenimo. Manau, kad toks šių pensijų dydis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių saugomas žmogaus teises į gyvybę ir asmens orumą, todėl priimant sprendimus dėl pensijų padidinimo pirmiausia būtina palengvinti iš tiesų kritinę padėtį tų žmonių, kurie patiria giliausią skurdą ir atskirtį.
Todėl kviesčiau sudaryti darbo grupę, kuri kritiškai išanalizuotų dabartinę pensijų sistemą, įvertintų duomenis apie kelias pensijas (pvz., senatvės ir valstybinę) gaunančius žmones ir surastų sprendimus, leidžiančius padidinti mažiausias pensijas.
Pagarbiai,
Seimo narys Naglis Puteikis
