Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai dalyvaus pasauliniame projekte
Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai pakviesti dalyvauti pasauliniame „Grand Challenge“ fondo remiamame projekte, kurį finansuoja britų pelno nesiekianti organizacija „Cancer research UK“. Lietuviai dirbs globalius vėžio tyrimus atliekančioje tarptautinėje tyrėjų komandoje.
Projektas „Vėžio mutografija: mutacijų profilio tyrimai vėžio priežastims išsiaiškinti“, kuriame dalyvauja Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai, pateko tarp finansuoti atrinktų vėžio tyrimų projektų. Vėžio mutografijos projekte naujausiais genominių tyrimų metodais bus tiriami penki tūkstančiai navikų mėginių, surinktų penkiuose žemynuose. Tiriant šiuos mėginius bus siekiama gilesnio supratimo apie tai, kas sukelia DNR pažaidas, kaip jos susijusios su skirtingais navikais ir kaip gali būti užkirstas kelias vėžiui išsivystyti. Tyrėjai nori išsiaiškinti kol kas dar nežinomas įvairių lokalizacijų vėžio atsiradimo priežastis, aplinkos poveikio ir gyvensenos veiksnių reikšmę.
Tyrime dalyvaus 23 tyrimų centrų mokslinkai iš 17 šalių. Vėžio mutografijos projektui vadovaus Wellcome Trust Sanger instituto Kembridže profesorius prof. Maikas Strattonas. Tyrėjų komandoje dirbs labiausiai patyrę mokslininkai iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, o mutacijų profilio analizė vyks stipriausiuose Senojo ir Naujojo žemyno genetinių tyrimų centruose. Bus tiriama storosios žarnos, kasos, inkstų ir stemplės vėžys. Projektui skiriama apie 20 mln. svarų.
„Jau ne pirmi metai Lietuvoje konstatuojamas nepaaiškinamai didelis sergamumas inkstų vėžiu, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Inkstų vėžys tiesiog šienauja žmones. Nors pagal sergamumą inkstų vėžiu ir mirtingumą nuo jo Lietuva yra antroje vietoje pasaulyje, iki šiol nebuvo atlikta jokių gilesnių šios problemos tyrimų. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai ėmėsi iniciatyvos ir siekdami išsiaiškinti išskirtinio sergamumo inkstų vėžiu Lietuvoje priežastis įsitraukė į bendrą tarptautinio Vėžio mutografijos projekto rengimą.“
„Kiekvienas navikas pasižymi unikaliu DNR mutacijų profiliu, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir mokymui prof. Sonata Jarmalaitė. – Pogenominėje eroje sukaupta gausybė informacijos apie tūkstančių navikų mutacijų profilius. Duomenis susisteminus visus navikus galima suskirstyti į maždaug 40 potipių, turinčių unikalų mutacijų profilį, arba vėžio mutacinę fotografiją – mutografiją. Vėžio mutografija gali atspindėti biologinius procesus, kancerogenų poveikį, regioninius vėžio ypatumus ir pan.“
Pasak prof. S. Jarmalaitės, Nacionalinio vėžio insituto tyrėjai tikisi, kad dalyvavimas Vėžio mutografijos projekte padės nustatyti didelio sergamumo inkstų vėžiu Lietuvoje priežastis ir leis imtis prevencinių priemonių.
