Ar sugrąžinsime Kėdainių miesto rotušei tinkamos architektūros stogą ir bokštą?
Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas kviečia polemikai dėl miesto rotušės architektūros. Diskusija šiuo klausimu būtų užbaigta balandžio mėnesį bendrame susirinkime, dalyvaujant architektams, paveldosaugos ekspertams, Kultūros paveldo departamento atstovui, istorikams ir kėdainiečiams, neabejingiems mūsų miesto istorijos ir architektūros paveldui.
Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius yra kalbėjęs, kaip efektyviai istorijos ir architektūros paveldo edukacijos ir miesto įvaizdžio formavimo prasme eksponuoti miesto rotušę, ją tinkamai eksploatuojant.
Pradedant mero inauguracija, rotušėje vyksta svarbiausi miestą ir rajono savivaldybę reprezentuojantys renginiai. Čia pažymimi miestui ir bendruomenei reikšmingiausi istoriniai įvykiai. Todėl atsiranda minčių keisti rotušės įvaizdį miesto kontekste.
Būtina nuo šilumos įrenginių atlaisvinti rotušės rūsį, kad ten būtų galima eksponuoti XVII a. miesto kalėjimą. Taip pat, įrengus pastogės patalpas, jas pritaikyti muziejaus vertybių eksponavimui ir kitai edukacinei veiklai. Tokį pavyzdį esu matęs XIII−XVII amžiaus Pezeno mieste (Pietų Prancūzija), kai pastogėje įrengtos kultūros paveldo objektų ekspozicijos, vyksta miesto gyvenimui svarbios konferencijos.
Dabar esantis Kėdainių rotušės stogas nei stilistiškai, nei estetiškai neatitinka jokio rotušės istorinio laikotarpio. Ypač architektams kelia nuostabą jo pietinis frontonas, kurio atsiradimą būtų galimą pateisinti nebent kaip priešgaisrinę sieną, jeigu škotų pirklio namo stogas turėtų kitos krypties šlaitus, − bet to nėra ir nebuvo. Todėl „prašosi“ rotušės stogo rekonstrukcija. O rekonstruojant stogą atsirastų galimybė įrengti rotušės bokštą.
Tokiam sprendimui pritaria ir kai kurie architektai, paveldosaugos specialistai.
Savivaldybės merui S. Grinkevičiui Kėdainių krašto muziejaus direktorius, istorikas Rimantas Žirgulis yra sakęs, kad hipotetiškai, pasitelkus turimus Europos miestų rotušių pavyzdžius, kad ir nesant konkrečios ikonografinės medžiagos, būtų galima atstatyti bokštą. Taip buvo atstatyta, dabar patekusi į 100 gražiausių Europos pilių sąrašą, Trakų salos pilis.
Manau, kad turint to paties laikotarpio Biržų, panašaus laikotarpio Klaipėdos, Narvos ar Prūsijos, Saksonijos ir Lenkijos vidutinių miestų renesanso ir baroko stilių sandūros rotušių bokštų sprendinius ir žinant Kėdainių rotušės aprašymus, galim hipotetiškai išmąstyti, kokios architektūrinės išraiškos galėtų būti sukonstruotas bokštas. Viena aišku, kad bokštas buvo dviejų tarpsnių. kartu su rajono vadovais manome, kad šis miestui ypatingos svarbos klausimas turėtų būti apsvarstytas platesnėje specialistų ir bendruomenės narių diskusijoje.
Pridedu archeologo Algirdo Juknevičiaus Kėdainių miesto rotušės aprašymą ir menamo rotušės stogo su bokštu vizualizacijas, kaip akstiną tolesnei polemikai. Architektūrinius pasiūlymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, parengiau kartu su architektu Edgaru Jasenka.
Kviečiu polemikai. Diskusiją šiuo klausimu užbaigtume balandžio mėnesį bendrame susirinkime, dalyvaujant architektams, paveldosaugos ekspertams, Kultūros paveldo departamento atstovui, istorikams ir kėdainiečiams, neabejingiems mūsų miesto istorijos ir architektūros paveldui.
Algirdo Juknevičiaus tekstas:
„Rotušė, Jonušo Radvilos valia, pastatyta 1651–1654 m[1]. Jos statybai kunigaikštis dovanojo du vieno aukšto mūrinius namus, stovėjusius prie Didžiosios Rinkos aikštės[2]. Vienas namas į aikštę buvo nukreiptas galu, kitas – šonu.
Abiem namams buvo išmūryti antrieji aukštai ir jie sujungti priestatu. Po priestatu įrengti skliautuoti vartai į pusiau uždarą kiemą. Virš aukšto čerpėmis dengto stogo buvo iškeltas bokštas[3]. Į jį įkeltas mechaninis laikrodis ir du dideli variniai varpai. Pabaigus statybas, rotušė tapo dviejų L plano korpusų ir dailių renesansinių formų pastatu. Pasak amžininkų, ji buvo tokia pat didinga ir puošni, kaip krašto didžiųjų miestų rotušės[4]. Pastato ir greta jo stovėjusios evangelikų reformatų valdas skyrė tvora su dideliais vartais. 1668 03 23 reformatų sesijos sprendimu vartai, dėl vaikščiojimo per juos iš rotušės kiemo į šventorių, buvo panaikinti[5].
Pirmame rotušės aukšte buvo įrengtos septynios patalpos. Vienoje buvo laikomi svorių, ilgių ir biralų etalonai, penkias patalpas už 20 auksinų metinį mokestį nuomojo škotai krautuvininkai[6]. Dar vieną patalpą, nebaigus statybų, buvo išsinuomojęs škotas Tomas Čenčeris. 1653 m. nuomininkas joje atidarė pirmąją vaistinę Kėdainiuose[7].
Antrame aukšte įsikūrė magistratas. Didžiausioje patalpoje posėdžiavo teismas, mažesnėse veikė raštinė, buvo kambariai vaitui, abiem burmistrams, pirklių brolijos ir amatininkų cechų atstovams, Janušavos savivaldos pareigūnams, patalpos iždui ir archyvui. Pastarajame buvo saugomos miesto privilegijų, teisių ir nuostatų knygos, magistrato posėdžių ir nutarimų protokolai, testamentai, teismo procesų ir pajamų knygos[8].
Rūsiai po rotuše veikiausiai buvo išmūryti XVII a pabaigoje. Tai liudija 1680 m. miesto savininkės Liudvikos Karolinos Radvilaitės paskirtų komisarų miesto privilegijoms ir teisėms patikrinti išvados. Juos parašyta, kad po rotuše nėra rūsių, kur būtų galima patalpinti magistrato archyvą ir įrengti kalėjimą[9]
Magistrato posėdžių pradžią ir pabaigą skelbė abu bokšto varpai, kvietę pirklių brolijos ir amatininkų cechų narius į susirinkimus, miestiečius – į sueigas, karines pratybas ir paradus. Turgaus dieną virš laikrodžio bokšto būdavo iškeliama turgaus vėliava. Iškėlus ją, prekes supirkinėti perpardavimui būdavo draudžiama. Tai daryti buvo galima tik nuleidus vėliavą [10].
Po 1661 m. pasibaigusio Abiejų Tautų Respublikos karo su Maskvos kunigaikštyste ir Švedijos karalyste tvarka rotušėje pašlijo. Tuo piktinosi naujasis miesto savininkas Boguslavas Radvila, perspėdamas magistratą, kad „nedera turgaus rinkliavų imti rotušės teismo salėje, nes tai trukdo čia svarstomoms byloms, tam reikia paskirti tą rotušės kambarį, kuriame dabar gyvena škotas Jokūbas Kinkas ir kuris čia turi savo smuklę“[11]. Atsakydamas į kunigaikščio priekaištus, miesto seniūnas Tobijušas Penkalskis 1666 m. liepos 25 dieną rašė, kad „rotušėje jokios smuklės nėra, o J. Kinkas iš rotušės išsikraustė ir į jo butą persikėlė ankščiau čia sėdėjęs inspektorius su prekybos raštininkais“[12].
1680 m. rotušė buvo kapitališkai suremontuota: sutvarkyti ir nudažyti fasadai, perdengtas stogas, į bokštą įkeltas Tilžėje sutaisytas laikrodis. 760 m. rotušei buvo lemtingi. Tais metais ji sudegė ir iki 1795 m. savivaldos netekimo nebuvo visiškai atstatyta[13]. Po didelių XIX–XX a. atliktų rekonstrukcijų autentiška išliko antro aukšto posėdžių salės erdvė ir pirmo aukšto patalpa, kurioje 1653–1760 m. veikė Tomo Čenčerio įsteigta vaistinė.
Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas, tel. 69530
Literatūros sąrašas:
[1] 1652 12 17 Jonušo Radvilos laiškas miesto seniūnui Laurynui Kochanskiui (VUB RS, f.4, apr. 211, b.16560). Šinkūnas, P., 1928. Kėdainių miesto istorija. Kaunas, p. 19.
[3] Grinevičius, H., 1966. Kėdainių rotušė // Mokslas ir gyvenimas. Nr.11., Vilnius, p. 7. Nėra šaltiniais patvirtintų duomenų apie Kėdainių rotušės mūrinį bokštą. Mūrinio bokšto hipotezę iškėlė istorikas Jurgis Oksas, tačiau šaltiniais nepatvirtino (Oksas, J., 1979. Buvusi Kėdainių rotušė, istoriniai tyrimai. Paminklų konservavimo institutas. Vilnius, Kaunas , p. 6−9. Kopija saugoma Kėdainių krašto muziejuje. 1685 02 04 miesto seniūnas Danielius Kosciuška rašė Boguslavo Radvilos įpėdinės Liudvikos Karolinos Radvilaitės patarėjui apie ruošiamą miško medžiagą rotušės bokštui taisyti (VUB, RS f.4, b. 217, b.17098).
[4] 1760 05 10 magistrato aktas (LVIA, f.SA, b. 15375).
[5] Collecta zboru Kiejdańskiego,1939. Oprac. W.G. Studnicki, Wilno.
[6] Oksas, J., 1973. Buvusi Kėdainių rotušė, istoriniai tyrimai. Paminklų konservavimo institutas. Vilnius, Kaunas , p. 8. Kopija saugoma Kėdainių krašto muziejuje.
[7] 1653 09 22 Jonušo Radvilos laiškas miesto seniūnui Laurynui Kochanskiui (VUB RS, f.4, apr. 232, b. 18069). Tikroji škoto pavardė Thom Chancellor [8] Oksas, J., 1979. Min. veik, p.7 [9] VUB, RS f.4, b. 217, b.17200 ir 17204.
[10] Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, 1992. T.2, Vilnius, p. 160–161.
[11] Tyla, A., 2002. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T. 3. Kėdainiai. Vilnius, p. 350. Tikroji škoto pavardė Jacob Cook.
[12]1666 07 25 Tobijušo Penkalskio laiškas (VUB, RS, f.4, apr. 215, b. 16998). [13] 1760 05 10 magistrato aktas (LVIA, f.SA, b. 15375).
