Lietuviams svarbiausia apdrausti automobilį ir namus
Lietuvoje rimčiausiai vertinamos su automobiliu susijusios rizikos, kurioms tenka net 60 proc. vidutinio metų draudimo krepšelio, pernai padidėjusio 5,6 proc. iki 475,8 euro. Draudimo bendrovės BTA vertinimu, antras pagal išlaidų dydį yra turto draudimas. Jam Lietuvoje tenka beveik 23 proc. vidutinio metinio draudimo krepšelio.
„Lietuvoje nemažai gyventojų gauna nedideles pajamas ir neišgali atsidėti pinigų taupymui, kaupti reikšmingesnių sumų nenumatytiems atvejams: automobilio avarijoms, buitiniams gedimams. Nesvarbu, kad Lietuvoje automobilių parkas yra seniausias Baltijos šalyse, o didžiąją dalį šalies gyvenamojo fondo sudaro sovietmečiu statyti daugiabučiai: žmonės tuo labiau linkę mažinti galimų finansinių nuostolių riziką per draudimo produktus“, – sako BTA valdybos narys Gintaras Markevičius.
BTA duomenimis, pernai, palyginti su 2015 metais, Lietuvoje 13,2 proc. iki 63,2 euro padidėjo privalomam automobilio draudimui skiriama vidutinė metinė suma, o išlaidos Kasko draudimui per metus praktiškai nepasikeitė: sumažėjo 0,7 proc. iki 226,2 euro.
G.Markevičiaus vertinimu, pernai privalomasis automobilių draudimas pabrango, kadangi 15–20 proc. išaugo įvykių dažnis ir padidėjo avaringumas. Tačiau bendroje statistikoje tai atsispindi tik iš dalies dėl naujos tendencijos: mažiau Lietuvos vairuotojų pirko metinius, o daugiau rinkosi mėnesio ar ketvirčio polisus.
„Vairuotojai pernai siekė sutaupyti ir atidžiau vertino realius automobilio eksploatavimo poreikius. Galbūt kažkuriam laikotarpiui jiems neapsimokėjo turėti automobilio draudimo, nes žinojo, kad tuo metu jis stovės nenaudojamas“, – sako BTA valdybos narys.
Antra didžiausia vidutinio draudimo krepšelio dalis Lietuvoje – turto draudimas, kuriam skirtos vidutinės vieno draudėjo išlaidos pernai išaugo net 8,8 proc. iki 107,7 euro. Jo populiarėjimą lemia tiek poreikis apdrausti naują būstą, tiek apsisaugoti nuo netikėtumų dėvintis senos statybos namams bei daugiabučiams, kartu su jų vidaus tinklais: vandens ir nuotekų, elektros ir kita infrastruktūra.
„Žmonės tampa sąmoningesni, o išlaidos turto draudimui auga dėl to, kad jie pageidauja draustis ne tik nuo standartinių ugnies ar vandens sukeliamų žalų, bet ir įtraukti, pavyzdžiui, įrenginių gedimo draudimą – tai aktualu gyventojams, turintiems šilumos katilus. Maksimalūs turto draudimo variantai yra brangesni, tai ir lėmė vidutinės kainos padidėjimą pernai“, – teigia G. Markevičius.
Pokyčio prasme pernai labiausiai, arba 21,8 proc. iki 55,85 eurų išaugo draudimo išlaidos nuo nelaimingų atsitikimų. Tai siejama su darbo užmokesčio augimu bei sąmoningu žmonių siekiu užsitikrinti gydymosi išlaidų padengimą.
Kelionių draudimas yra mažiausiai reikšmingas, nes yra nebrangus ir trumpalaikis. Vidutinės išlaidos jam pernai padidėjo 4,3 proc. iki 22,9 euro, jis sudaro 4,8 proc. draudimo krepšelio.
„Šiemet turėtų sustiprėti pernai užfiksuotos tendencijos: privalomas transporto draudimas gali šiek tiek pabrangti dėl kylančio avaringumo, augs išlaidos draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Tačiau didžiausi pokyčiai per artimiausius kelerius metus laukia turto draudimo. Didėjant jo paklausai ir dengiamų rizikų spektrui, klasikiniai minimalūs variantai gali nueiti į užmarštį ir teks galvoti ne tik apie maximum, bet ir super paketus“, – teigia BTA valdybos narys G. Markevičius.
2015 metais vidutinis draudimo krepšelis Lietuvoje sudarė 450,4 euro.
